Pagrindiniu Indianos „Pacers“ antrojo penketo krepšininku tapęs Domas šių metų pirmenybėse kol kas fiksuoja geriausią statistiką savo NBA karjeroje. Solidūs rodikliai ne tik atspindi lietuvio tobulėjimą, bet ir jo nenuginčijamą svarbą ir teigiamą įtaką komandos žaidimui.

Po kiek daugiau nei 24 minutes aikštėje vidutiniškai praleidžiantis Sabas per rungtynes šiuo metu renka po 13,8 taško, 9,5 atkovoto kamuolio, 2,7 rezultatyvaus perdavimo bei 0,7 bloko. Visi šie skaičiai – aukščiausi rezultatai trečiąjį sezoną NBA rungtyniaujančio aukštaūgio karjeroje.

Žaidybinis augimas atsispindi ir Domo taiklumo rodikliuose. Baudų metimus vidurio puolėjas meta 76 procentų tikslumu, o iš žaidimo atakuoja stulbinančiu 68 procentų tikslumu. Pastarasis rezultatas yra ne tik geriausias „Pacers“ komandoje, bet ir trečias aukščiausias toks skaičius visoje NBA lygoje.

Tarp lygos lyderių lietuvis šiuo metu žengia toli gražu ne vien taiklumo kategorijoje. Pagal žaidėjų efektyvumo reitingą (PER) Domantas pakliūna į pirmąjį pajėgiausios pasaulio krepšinio lygos dešimtuką. Devintoje šio sąrašo vietoje atsidūręs Sabas sau už nugaros palieka tokias žvaigždes, kaip Kemba Walkeris, Joelis Embiidas, Jamesas Hardenas, Kawhi Leonardas ar Rudy Gobertas.

Dar įspūdingiau atrodo vieno iš išplėstinės statistikos rodiklių lyderių lentelė. Basketball-reference.com pateikiamoje apytikslį komandai per 48 minutes atnešamų pergalių („Win Shares“) skaičiaus kategorijoje į pirmąjį dešimtuką patenka Anthony Davisas, Stephenas Curry, Kevinas Durantas, Nikola Jokičius ir Gobertas. Bet nė vienas iš jų čia neprilygsta Domantui, žengiančiam pirmoje lentelės vietoje (beje, Jonas Valančiūnas – septintas).

Tokie stulbinantys Domo pasiekimai tampa rimtais argumentais diskusijoje dėl geriausio lygos šeštojo žaidėjo. Tačiau savų argumentų turi ir kiti per pirmąjį sezono penktadalį solidžius rezultatus pademonstravę atsarginiai krepšininkai.

Nuo tobulėjančio jaunimo iki vieno iš populiariausių pasaulio sportininkų – norint iškovoti pirmąjį individualų NBA apdovanojimą Lietuvos istorijoje, Sabui teks nurungti platų konkurentų sąrašą. Šioje sezono stadijoje pagrindiniais Domanto varžovais galime laikyti šiuos krepšininkus.

Enesas Kanteris, Niujorko „Knicks“.

Sezono statistika: 15,2 taško ir 11,3 atkovoto kamuolio per rungtynes.

Enesas Kanteris
Foto: Getty images

Ankstesniame savo straipsnyje apie Sabonio galimybes iškovoti geriausio šeštojo žaidėjo apdovanojimą minėjau, jog per visą NBA istoriją tik keturi atsarginiai krepšininkai sugebėjo užfiksuoti dvigubo dublio vidurkį. Praėjus penktadaliui sezono darosi akivaizdu, jog šiais metais tą sąrašą papildys Kanteris.

Turkas tam turi visas reikalingas sąlygas. Nors jis pats pamažu pradeda vis labiau piktintis vyriausiojo trenerio Davido Fizdale‘o jam skiriamu atsarginio krepšininko vaidmeniu, toks statusas neturi faktiškai jokios įtakos jo aikštėje praleidžiamų minučių skaičiui.

Pernai pirmą kartą nuo išvykimo iš Jutos klubo į starto penketą grįžęs aukštaūgis vidutiniškai žaidė po 25,8 minutės per rungtynes. Šiais metais, nors Kanteris nuo rungtynių pradžios žaidė tik 5 iš 16 susitikimų, jo žaidimo laikas faktiškai nepakito – 25,7 minutės.

Negana to, grumtynės su atsarginiais varžovų vidurio puolėjais leidžia turkui rungtyniauti rezultatyviausiai nuo 2014-15 metų sezono ir fiksuoti aukščiausią atkovotų kamuolių vidurkį savo karjeroje.

Istorinį dvigubo dublio vidurkį nuo atsarginių žaidėjų suolo beveik garantuotai iki pirmenybių pabaigos išlaikysiantis Kanteris šiuo pasiekimu prisijungs prie Roy‘aus Tarpley, Shawno Kempo, Davido Lee ir Kevino Love‘o, tačiau jo kandidatūrai geriausio šeštojo žaidėjo rinkimuose koją veikiausiai pakiš viena svarbi aplinkybė.

Kaip ir MVP ar geriausiai besiginančio lygos žaidėjo rinkimuose, taip ir šiose lenktynėse didelės įtakos galutiniams jų rezultatams turi žaidėjo atstovaujamos komandos pergalių ir pralaimėjimų balansas.

Nors praėjusiame sezone trofėjų nuskynęs Lou Williamsas atstovavo į atkrintamąsias nepatekusiems Los Andželo „Clippers“, toks atvejis anaiptol ne dažnas. Iki „Sweet Lou“ pastaruoju atkrintamosiose atitinkamame sezone nežaidusiu geriausiu šeštuoju krepšininku tapo dar 1994-ais tą padaręs Stepheno Curry tėvas Dellas, rungtyniavęs Šarlotės „Hornets“ klube.

Tiesos dėlei reikėtų pabrėžti, jog Williamso atstovauti „Clippers“ ir Curry „Hornets“ jų triumfu pažymėtuose sezonuose iškovojo atitinkamai 42 ir 41 pergalę. Keturis kartus per septyniolika rungtynių laimėti sugebėję „Knicks“ atrodo labai toli nuo tokių rezultatų, o to dėka Kanteris – labai toli nuo geriausio šeštojo žaidėjo apdovanojimo.

Montrezlas Harrellas, Los Andželo „Clippers“.

Sezono statistika: 14,6 taško ir 6,6 atkovoto kamuolio.

Montrezlas Harrellas
Foto: Getty images

Efektyviai ir naudingai rungtyniaujančių atsarginių NBA aukštaūgių sąraše negalima nepaminėti „Clippers“ ekipoje pernai atsiskleidusio, o šiais metais dar solidesniais pasirodymais Los Andželo sirgalius džiuginančio Harrello.

Nors šio krepšininko pavardė gali būti negirdėta rečiau lygos naujienomis besidomintiems skaitytojams, jo nenutrūkstanti energija pavertė jį vienu mėgiamiausių „Staples Center“ arenoje raudonai-mėlynas aprangas vilkinčių fanų krepšininkų.

„Trezo“ fiksuojama statistika – ne ką mažiau įspūdinga, nei Sabonio. Jei lietuvio užimama trečia vieta taikliausiai iš žaidimo atakuojančių lygos krepšininkų sąraše kelia pagarbą, privalome atkreipti dėmesį, jog Harrellas šioje lentelėje – antras.

Negana to, Chriso Paulo mainų metu iš Hjustono į Los Andželą persikėlęs aukštaūgis lenkia domą ir žaidėjų efektyvumo reitingo lentelėje. Joje Harrellas septintas ir tik 0,4 balo atsilieka nuo Kevino Duranto.

Skirtingai nei „Knicks“, Doco Riverso vadovaujami „Clippers“ sezoną pradėjo solidžiai ir savo sąskaitoje šiuo metu turi 10 pergalių bei 5 pralaimėjimus. Pirmo ryškumo žvaigždžių savo sudėtyje neturinčios komandos patekimas į atkrintamąsias varžybas paskatintų individualių apdovanojimų rinkimuose balsuojančius žiniasklaidos atstovus atkreipti dėmesį į stipriąsias Los Andželo komandos puses. Viena iš jų – galingas ir lygiavertis atsarginių žaidėjų suolelis.

Šios aplinkybės sukelia ir vieną kliūti. Nuo suolo Los Andžele kyla ir po 19 taškų renkantis rezultatyviausias šio sezono NBA atsarginis krepšininkas Williamsas. Ir nors moderniojoje lygoje vis daugiau dėmesio skiriama anksčiau neanalizuotiems statistikos rodikliams, pelnomi taškai vis dar išlieka siauru, bet populiariu argumentu tokio pobūdžio rinkimuose.

Lou Williamsas
Foto: Getty images

Šansų tapti geriausiu šeštuoju sezono krepšininku turi abu minėtieji „Clippers“ nariai. Ir nors šiame kontekste Williamsas bus minimas daug dažniau, išplėstinė statistika sako, jog Harrellas gali būti vertesnis atsiimti dukart Lou iškovotą trofėjų.

Julius Randle‘as, Naujojo Orleano „Pelicans“.

Sezono statistika: 17,3 taško ir 8,9 atkovoto kamuolio.

Julius Randle'as
Foto: Getty images

2017-18 metų pirmenybėse „Lakers“ komandoje solidžiai atrodęs Randle‘as negalėjo dalyvauti lenktynėse dėl geriausio šeštojo žaidėjo vardo, kadangi daugiau nei pusę savo žaistų rungtynių pradėjo Los Andželo komandos starto penkete.

Nepaisant to, jo demonstruota statistika paskatino ne vieną apžvalgininką paminėti šio krepšininko pavardę kalbant apie geriausius lygos atsarginius žaidėjus. Persikėlęs į Naująjį Orleaną ir užėmęs reguliarią vietą ant atsarginių žaidėjų suolelio, Randle‘as ėmė rungtyniauti dar efektyviau.

Šio mėnesio pabaigoje 24-ąjį gimtadienį atšvęsiantis sunkusis krašto puolėjas šiuo metu užimą ketvirtą vietą tiek tarp rezultatyviausių, tiek tarp daugiausiai kamuolių atkovojančių atsarginių NBA krepšininkų. Per 16 sužaistų rungtynių Randle‘as jau spėjo surinkti 6 dvigubus dublius, o lapkričio 1-ą į „Trail Blazers“ krepšį sumetė net 29 taškus.

Vyriausiojo „Pelicans“ trenerio Alvino Gentry rankas eksperimentams su trimis aukšto lygio priekinės linijos žaidėjais – Randle‘u, Nikola Mirotičiumi ir Davisu – atrišantis krepšininkas turi potencialo dar labiau pagerinti savo fiksuojamą statistiką. Bet ar itin mažai nacionalinio dėmesio JAV sulaukiančioje ekipoje žibantis žaidėjas bus pastebėtas ir įvertintas pakankamai plačiu mastu?

Derrickas Rose‘as, Minesotos „Timberwolves“.

Sezono statistika: 19 taškų, 3,8 atkovoto kamuolio, 4,9 rezultatyvaus perdavimo.

Derrickas Rose'as
Foto: Getty images

Jei krepšinio dievai galėtų suteikti garantiją, jog buvęs lygos MVP šiais metais nebebus kankinamas nuolatinėmis jo palydovėmis tapusių traumų, geriausio šeštojo žaidėjo apdovanojimą jam faktiškai būtų galima atiduoti jau dabar.

Taip, Rose‘as sezoną pradėjo taip sėkmingai, jog dabartinė jo statistika beveik neišvengiamai suprastės 82 rungtynių maratono metu. Puiki to iliustracija – neįtikėtinas tritaškių taiklumas: per savo karjerą vos 30 procentų taiklumu iš toli atakuojantis įžaidėjas šiais metais kol kas pataikė 24 iš 51 tritaškio (47 proc.). Net ir optimistiškiausi „Timberwolves“ ir Rose‘o sirgaliai (dažniausiai, tai dvi atskiros žmonių grupės) negali tikėtis, jog Derrickas išlaikys tokį taiklumą viso sezono metu.

Bėt net jei aukščiausią rezultatyvumą nuo pat pirmosios savo traumos fiksuojančio gynėjo sportinė forma kristų, jo pusėje vis vien liks tai, ko neturi nė vienas iš kitų šiame sąraše paminėtų krepšininkų – palanki istorijos linija.

NBA lyga itin mėgsta „sėkmingo sugrįžimo“ istorijas. Jei „Timberwolves“ sugebės pakliūti į atkrintamąsias varžybas ar bent jau, kaip rodo Williamso ir Curry pavyzdžiai, laimėti 41-42 rungtynes, o pastaruosius šešerius metus tikrą košmarą išgyvenęs buvęs MVP apie save primins pakankamai dažnai, egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, jog aplinkybės įveiks bet kokius statistinius argumentus.

Labai panašų scenarijų lyga jau matė prieš 32 metus. Savo karjeros pradžioje naudingiausiu lygos krepšininku išrinktas Portlando „Trail Blazers“ vidurio puolėjas Billas Waltonas po ketvirto savo sezono susidūrė su nesibaigiančia traumų virtine. Aukštaūgis savo karjerą bandė gaivinti gimtojo San Diego „Clippers“ klube, bet per 9 likusius karjeros metus viso sužaidė vos 259 rungtynes – vidutiniškai mažiau, nei 30 per sezoną.

1985-86 metų sezono išvakarėse Waltonas sukirto rankomis su Redu Auerbachu ir Bostono „Celtics“. 80 rugntynių sužaidęs centras jose nerodė stebuklų ir vidutiniškai rinko po 7,6 taško ir 6,8 atkovoto kamuolio per rungtynes, bet jo karjeros kontekstas leido jam tais metais atsiimti geriausio šešto krepšininko apdovanojimą.

Nors realių šansų pakovoti dėl šio trofėjaus turi ir dar bent pora kol kas tarp atsarginio ir startinio žaidėjo statuso balansuojančių krepšininkų – Dennisas Schroderis, J. J. Redickas – minėtasis penketukas veikiausiai sudarys rimčiausią konkurenciją puikų sezoną žaidžiančiam Saboniui.

Užduotis – tikrai sudėtinga, tačiau įmanoma. O tuo pačiu metu ir padovanojanti mums dar daugiau adrenalino stebint šį NBA sezoną. Kada paskutinį kartą diskutavom apie lietuvio galimybes iškovoti individualų apdovanojimą? Metas pasimėgauti tuo, kad šiandien Domantas savo puikiu žaidimu mums dovanoja tokį šansą.