Vienintelį čempionų titulą „Cavaliers“ klubui ir pirmąjį triumfą vienoje iš keturių didžiųjų JAV sporto lygų Klivlando miestui po 52 metų pertraukos atnešęs Lue šį sezoną pradėjo apsuptas neracionalių lūkesčių ir jo darbo stiliui absoliučiai netinkančių užduočių.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios tuometinis klubo generalinis vadybininkas Davidas Griffinas ryžosi 2015-16 metų sezono viduryje atsisveikinti su iki finalo komandą atvedusiu Davidu Blattu, buvo Europoje išgarsėjusio stratego komunikacijos problemos bendraujant su LeBronu Jamesu.

Kitaip tariant, darbui jaunoje, perspektyvioje ir Kyrie Irvingo vedamoje komandoje pasamdytas Blattas elementariai nesusikalbėjo su garsiausiu visų laikų Ohajo valstijos sportininku. Treneris į klubą atvyko tikėdamasis ir ruošdamasis padėti jauniems krepšininkams maksimaliai išnaudoti savo talentą, tačiau po Jameso sprendimo grįžti į Klivlandą buvo priverstas kardinaliai pakeisti savo ilgalaikius bei trumpalaikius tikslus.

Blattą pakeitęs Lue tuometinėje „Cavaliers“ komandoje tiko tiesiog idealiai – buvęs ilgametis NBA krepšininkas, praleidęs penkerius metus „Celtics“, „Clippers“ bei tų pačių „Cavaliers“ vyriausiųjų trenerių asistento pareigose bei pradėjęs savo karjerą dviem su Kobe Bryantu ir Shaquille‘u O‘Nealu iškovotais čempiono žiedais.

Shaquille'as O'Neale'as ir Tyronnas Lue
Foto: Getty images

Būtent pastaroij stratego gyvenimo aprašymo detalė turėjo labiausiai suintriguoti Griffino ir savininko Dano Gilberto duetą. Na ir kas, kad Lue neturi vyriausojo trenerio darbo patirties – jis žino, ko reikia, kad klubas iškovotų titulą, ir, dar svarbiau – kaip efektyviai dirbti kartu su aikštingomis NBA žvaigždėmis.

Naujojo trenerio paskyrimas išėjo į naudą abiem šio susitarimo pusėms. „Cavs“ gavo išsvajotąjį čempionų titulą, o Lue palieka savo darbo postą užfiksavęs įspūdingus rezultatus. Tarp 148 bent tris sezonus NBA išdirbusių vyriausiųjų trenerių buvusio Klivlando stratego reguliariajame sezone laimėtų rungtynių procentas (128/211, 61 proc.) yra vienuoliktas geriausias kada nors užfiksuotas rezultatas.

Dar neįtikėčiau skamba Lue pasiekimai atkrintamosiose varžybose. 67 procentai iškovotų pergalių (41/61) leidžia jam žengti penktoje vietoje tarp visų 328 kada nors vyriausiojo trenerio pareigas NBA lygoje ėjusių specialistų.

Žinoma, pažvelgti į jo pasiekimus skeptiškai tikrai nesunku – savo komandoje turint jėgų žydėjimą išgyvenantį LeBroną ir žaidžiant Rytų konferencijoje pergales dažniau reikia ne tiek iškovoti, kiek jų tiesiog neišmesti. Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, Blattui to padaryti nepavyko.

Tyronnas Lue
Foto: Getty images

Nejaugi tokį ryškų pėdsaką klubo istorijoje palikusio stratego likimą nulėmė šeši pralaimėjimai? Šešerios rungtynės, iš kurių dvejose traumuoto Kevino Love‘o vietą užėmė vos pakrutantis Channingas Frye ir vietos „Clippers“ suolo gale išsikovoti nesugebėjęs Samas Dekkeris?

Suprantama, jog „Cavaliers“ norėjo išbandyti Lue naujose, belebronėse aplinkybėse. Bet ar šešerios rungtynės yra ta riba, kurią peržengus galima daryti tokio masto išvadas? O jei galimybė atleisti Lue buvo svarstoma jau tarpsezonio metu – kodėl organizacija pati iš savęs atėmė šansą suteikti naujam treneriui pilną treniruočių stovyklą ir daug patogesnę situaciją ilgalaikio plano sudarymui?

Tokie nepamatuoti sprendimai jau ne pirmą dešimtmetį išleika idžiausia Klivlando organizacijos bėda. Nuo tada, kai „Cavaliers“ klubą 2005-ais įsigijo Gilbertas, komanda jau spėjo atleisti septynis vyriausiuosius trenerius, o nuo praėjusio rudens Griffiną generalinio vadybininko poste pakeitęs Koby Altmanas tapo penktuoju per tą patį laikotarpį pasamdytu specialistu.

Koby Altmanas ir Danas Gilbertas
Foto: Getty images

Aštuntąja šios chaotiškos mozaikos detale – įskaitant dukart joje atsidūrusį Mike‘ą Browną – turėtų atsidurti laikinojo vyriausiojo trenerio posto pasiūlymą gavęs buvęs Lue asistentas Larry Drew. Visgi buvusio Klaipėdos „Neptūno“ legionieriaus tėvas neskuba sutikti ir reikalauja pilnaverčio ilgesnės trukmės kontrakto. Jį kaltinti sunku – jei Drew pasieks savo, Gilbertui 2019-ųjų vasarą užsinorėjus dar vieno naujo stratego Drew bent jau gautų finansinę kompensaciją.

Specialistui abejonių sukelti turėtų ir oficiali organizacijos pozicija dėl Lue atleidimo. Cleveland.com sporto reporteris Chrisas Fedoras praneša, jog klubo valdyba buvo nepatenkinta dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, „Cavaliers“ tikėjosi, jog komanda sugebės išlikti konkurencinga po LeBrono išvykimo ir kovoti dėl vietos atkrintamosiose varžybose. Visų antra, Lue savo rotacijoje per mažai rėmėsi jaunaisiais krepšininkais ir stabdė jų tobulėjimą. Žadą atimantis oksimoronas.

Panašu, jog Gilberto ir Altmano neužtikrintas sprendimų priėmimas liečia ne tik vyriausiojo trenerio postą. Kiekviena organizacija geidžia kartu su pergalėmis rinkti pilnas arenas ir storus čekius už atributikos pardavimą bei tuo pačiu metu statyti pagrindą ateities pergalėms, bet be praeities San Antonijaus „Spurs“ ar dabartinių Toronto „Raptors“ tokių klubų NBA lygoje paprasčiausiai nėra.

Nepaisant to, „Cavaliers“ tikisi, jog naujasis treneris sugebės apjungti šias dvi iš principo viena kitai prieštaraujančias užduotis. Nesvarbu, jog Karaliaus Jameso palikta pagalbinių krepšininkų palyda akivaizdžiai stokoja lyderio savybėmis pasižyminčių asmenybių. Nesvarbu, jog „Cavs“ savo sudėtyje turi tik keturis jaunesnius nei 25-erių metų žaidėjus. Valdžią perėmęs Drew stebuklingai pavers po pusvalandį žaisiančius Colliną Sextoną, Čedi Osmaną, Dekkerį ir Ante Žižičių atkrintamųjų varžybų komanda.

Ante Žižičius ir Jordanas Clarksonas
Foto: Getty images

Įdomiausia šios situacijos detale neabejotinai tampa paskutiniuoju LeBrono Klivlando eros epilogu tapsiantis veiksnys. Kai Klivlando organizacija suvoks, jog dabartinė jos sudėtis negali kaip lygi su lygia kovoti su didžiąja dalimi lygos komandų, ji bus priversta atlikti vieną iš didžiausių pastaraisiais metais matytų išpardavimų.

Kalbant atvirai, Tristanas Thompsonas, George‘as Hillas, Kyle‘as Korveris, J. R. Smithas ir net ir Love‘as toli gražu nėra elitiniai krepšininkai, galintys pakelti kažkurią iš lygos komandų į stipriai aukštesnį lygį (ką puikiai matome Klivlande). Tačiau kiekvienas iš jų pasižymi bent viena savybe, galinčia praversti būtent jos stokojantiems ir apie ilgą žygį atkrintamosiose svajojantiems klubams.

Thompsonas būtų naudingas kildamas nuo suolo komandose, pasižyminčiose prasta kova dėl atšokusių kamuolių („Grizzlies“, „Timberwolves“ ar kol kas tą stebėtinai gerai darantiems „Bucks“), Hillas – stipraus atsarginio įžaidėjo neturintiems klubams („Nuggets“, jei Isaiah Thomaso trauma užsitęs per ilgai, ar „Trail Blazers“), Korverio tritaškiai naudingi beveik bet kuriai ekipai, o Love‘as gali sustiprinti komandą, kurios gynybines stiprybes užgožia puolimo problemos.

Lue atleidimas tik dar labiau sustiprino visoje lygoje tvyrančią nuojautą, jog „Cavaliers“ veteranai gali tapti svarbia jėga atkrintamosiose varžybose. Tik, žinoma, atstovaudami ne Klivlando klubui.

Savo ruožtu, Ohajo valstijos organizacija jau gali pradėti dairytis naujo ilgalaikio komandos trenerio. Bus įdomu stebėti NCAA pirmenybėse stebuklus kūrusio, tačiau NBA lygoje nusivylimo etiketės neatsikratančio Billy Donovano ateitį Oklahomoje. „Cavaliers“ reikia gero psichologo, puikiai išmanančio taktiką ir galinčio išryškinti stipriąsias žaidėjų puses. Ironiška, jog po apvaliojo kamuolio apsisukimo jiems visai praverstų prieš porą metų savo vietą Lue užleidęs specialistas.