Kol Jonas Valančiūnas Toronte yra reguliariai stumdomas tarp startinio penketo ir atsarginių žaidėjų suolelio, antrąjį iš šių vaidmenų Indianos „Pacers“ klube užimantis Domantas Sabonis ir toliau demonstruoja solidų progresą bei pamažu įneša savo pavardę į diskusijas apie potencialius individualių NBA sezono apdovanojimų laureatus.

Nors Domas visose iki šiol žaistose rungtynėse vietą starto penkete užleido savo bendraamžiui Mylesui Turneriui, lietuvio efektyvumas pakilus nuo suolelio tapo viena iš esminių Nate‘o McMillano vadovaujamos komandos žaidimo sudedamųjų dalių.

Sabonio svarba „Pacers“ komandai puikiai atsispindi ir pačiose įprasčiausiose statistikos kategorijose. Daug geresniu mobilumu nei praėjusiame sezone pasižymintis aukštaūgis po penkerių sužaistų rungtynių fiksuoja 13 taškų ir 10 atkovotų kamuolių vidurkius, o iš žaidimo atakuoja net 63 procentų taiklumu.

Puiki Domo kova dėl atšokusių kamuolių leidžia jam šiandien pagal šį statistikos vidurkį pirmauti tarp visų atsarginių lygos krepšininkų bei dalintis 17-18 vietomis su Blake‘u Griffinu bendrame lygos lyderių sąraše.

Toks Sabo dominavimas po krepšiais yra išskirtinis ne tik šio sezono, bet ir visos NBA istorijos kontekste. Nuo pat 1946-ųjų metų tik penki atsarginių žaidėjų statusą turėję krepšininkai (starto penkete pradėję mažiau nei pusę sužaistų rungtynių) sugebėjo visų pirmenybių metu išlaikyti dviženklį atkovotų kamuolių vidurkį.

Foto: AP / Scanpix

Negana to, remiantis interneto svetainėje basketball-reference.com pateikiama statistika, iki šiol vos keturi atsarginiai krepšininkai užfiksavo Domanto šiuo metu renkamą dvigubo dublio vidurkį – Roy‘us Tarpley (1987-1988), Shawnas Kempas (1991-92), Davidas Lee (2006-07) ir Kevinas Love‘as (2009-10).

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog toks istorinis pasiekimas privalėtų leisti Sabui tapti pirmuoju individualų NBA apdovanojimą iškovojusiu Lietuvos krepšininku. Visgi kelionė link šio tikslo gali tapti daug sudėtingesne, nei norėtųsi.

Pastaraisiais metais geriausio šeštojo žaidėjo rinkimai įgavo vieną nenuginčijamą tendencingumą.

Priklausomai nuo to, kokios pozicijos krepšininku laikysime 2006-ais metais šį apdovanojimą atsiėmusį Mike‘ą Millerį, per pastaruosius keturiolika metų net dvylika ar trylika kartų šeštojo krepšininko titulas atiteko rezultatyviai, tačiau ne itin efektyviai rungtyniavusiems gynėjams.

Benas Gordonas, Milleris, Leandro Barbosa, Manu Ginobili, Jasonas Terry, Jamalas Crawfordas (triskart), Jamesas Hardenas, J. R. Smithas, Lou Williamsas (dukart) ir Ericas Gordonas.

Europietiško krepšinio gerbėjams košmarus varančių žaidėjų (su Ginobili išimtimi) dominavimą šiuose rinkimuose sutrikdė tik 2011-ais į jų gretas įsiterpęs Lamaras Odomas, tuo metu atstovavęs Los Andželo „Lakers“ ekipai.

Lamaras Odomas, Mitchas Kupchakas
Foto: Getty images

Iš trisdešimt šešių iki šiol įteiktų geriausio šešto žaidėjo apdovanojimų gynėjai atsiėmė dvidešimt, puolėjai – trylika, o vidurio puolėjai – vos tris trofėjus.

Net ir šioje trijulėje vieninteliu tikru centru galime laikyti tik 1985-86 metais Bostone paskutinį savo efektyvų sezoną sužaidusį Billą Waltoną. Tiek 1992-93 metų laureatas Cliffas Robinsonas, tiek jau minėtas Tarpley didesnę savo žaidimo laiko dalį praleido sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje.

Dalaso „Mavericks“ komandai 1987-88 metų sezone atstovavęs Tarpley kol kas išlieka vieninteliu dvigubą dublį nuo atsarginių žaidėjų suolo rinkusiu krepšininku, už šį pasiekimą pagerbtu geriausio šešto žaidėjo titulu. Tad kodėl galėtumėm tikėtis, jog būtent Domas sulaužys įsigaliojusias tradicijas?

Pagrindo optimizmui suteikia net keletas detalių. Visų pirma, Sabonis tarp lygos atsarginių pirmauja ne tik pagal atkovotus kamuolius – jo fiksuojamas 20,4 efektyvumo koeficiento vidurkis taip pat yra aukščiausias rezultatas tarp ne starto penkete rungtynes pradedančių NBA žaidėjų.

Daugiau nei trečdalį visų „Pacers“ antrojo penketuko efektyvumo balų renkantis Domantas visų svariausiai prisideda prie to, jog ankstyvoje sezono stadijoje Indianos komanda gali pasigirti turinti visų naudingiausiai žaidžiančius atsarginius krepšininkus (62,4).

Geriausias atsarginis žaidėjas pajėgiausią suolelį visoje NBA turinčiame klube? Jei šis sakinys išliks teisingu reguliarojo sezono pabaigoje, sugalvoti geresnį argumentą diskusijoje dėl geriausio šeštojo krepšininko titulo būtų sunku.

Nors neįmanoma tvirtai pasakyti ką rinkimų metu galvos juose balsuojantys JAV sporto žurnalistai, nerašyta taisyklė, kurios dėka metai iš metų Crawfordo ar Williamso tipažo gynėjai susirenka liūto dalį balsu, taip pat gali pasiekti savo mirties tašką.

Ne vienas NBA apžvalgininkas šią vasarą akcentavo, jog aukštaūgiai lenktynėse dėl geriausio šeštojo žaidėjo titulo yra nepelnytai nuvertinami.

Toks emocinis kontekstas ir savotiškas balso teisę turinčių žurnalistų nuovargis gali paskatinti juos būtent šiais metais pasistengti nutraukti gynėjų hegemoniją, jei tam atsiras pakankamai to vertas kandidatas.

Foto: Getty images

Domanto demonstruojamas mobilumas jam leidžia daug efektyviau rungtyniauti gynyboje, taip pritildant ją kaip didžiausia jo silpnybę akcentuojančius kritikus. Jei praėjusiame sezone kartais susidarydavo įspūdis, jog Sabonio kojos elementariai nespėja paskui žaidimą puikiai skaitantį jo protą, šią vasarą įdėtas darbas ženkliai palengvino jo darbą savoje aikštės pusėje.

Jei Sabas ir toliau išlaikys šiuo metu demonstruojamą statistiką, o „Pacers“ išlaikys naudingiausią atsarginių žaidėjų suolelį turinčios komandos vardą bei paklius į pirmąjį galutinės Rytų konferencjios turnyrinės lentelės ketvertuką, lietuvio pavardė neabejotinai bus minima tarp aptariamųjų rinkimų favoritų, o susiklosčius tinkamoms aplinkybėms Lietuva gali pagaliau turėti pirmąjį individualų NBA apdovanojimą.

Žvelgiant į šią galimybę su pesimizmo prieskoniu galima būtų pabrėžti, jog išlaikyti dvigubo dublio vidurkį kylant nuo atsarginių žaidėjų suolo yra beprotiškai sunku.

Tačiau toks statistinis produktyvumas Domui šį rudenį nėra naujiena – ikisezoninėse komandos rungtynėse aukštaūgiui tik kartą nepavyko surinkti dviženklių skaičių abiejose kategorijose, o draugiškų rungtynių ciklą jis užbaigė rinkdamas po 15,3 taško ir 11,8 atkovoto kamuolio.

Sėkmingas sezonas galėtų tapti ir dar vieno gražaus simboliško įvykio priežastimi. Nors aukštaūgiai visada buvo pagrindiniu mūsų šalies „eksportu“ į NBA lygą, nei Žydrūnas Ilgauskas, nei Jonas Valančiūnas niekada nesužaidė sezono, kuriame būtų pasižymėję dvigubo dublio vidurkiu.

Jei Domantas išlaikys dviženklių skaičių rodiklius pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių kategorijose, tai bus tik antras dvigubo dublio sezonas mūsų šalies istorijoje, o jo autoriais bus tapę du vienuoliktieji numeriai, kurių marškinėlius puošė ta pati pavardė.