26-erių metų uteniškis praėjusiais metais sužaidė geriausią savo sezoną nuo persikėlimo į NBA pirmenybes 2012-ųjų vasarą. Nors Jonas aikštėje praleisdavo vos po 22 minutes – mažiausiai per visą už Atlanto praleistą karjerą – jo efektyvumas pasiekė iki šiol nematytas ribas.

Sulyginus Jono statistiką su kaip atskaitos žyma NBA analitikų naudojamu 36 minučių skaičiumi (PER36), mūsiškio rodikliai siekia 20,4 taško, 13,8 atkovoto kamuolio ir 1,7 rezultatyvaus perdavimo.

Visi šie skaičiai – aukščiausi Valančiūno karjeroje, o prie jų pridėjus 40,5 proc. tritaškių ir 81 proc. baudų metimų tikslumą, galima nesunkiai įsitikinti, jog lietuvis pernai žengė didelį bei ilgai lauktą žingsnį pirmyn.

Valančiūno progresas ir prie jo daug prisidėjusio Nurse‘o paskyrimas vyriausiuoju Toronto klubo treneriu turėjo tapti šviesios JV ateities garantu. Su aukštaūgiu gausybę valandų individualiai dirbęs tuometinis Dwane‘o Casey trenerio asistentas puikiai žino mūsų tėvynainio silpnąsias ir stipriąsias puses. Toks savo auklėtinio pažinimas leido tikėtis, jog Jono laukia puikios sąlygos tolimesniam tobulėjimui.

Pats Nurse‘as dar vasarą kalbėjo apie tai, kaip Jonas „Raptors“ atakų metu dar dažniau turės kamuolį savo rankose bei bus įpareigotas skirti daugiau pastangų progų komandos draugams kūrimui.

Bent kelis tokios užduoties gvildenimo vaisius spėjome pamatyti ir ikisezoninėse rungtynėse, ypač – dvikovoje su Bruklino „Nets“ ekipa, kurios metu mūsiškis atliko du įsimintinus rezultatyvius perdavimus Fredui VanVleetui.

Puikiai komandos draugo artimiausius veiksmus iš pusės judesio perskaitęs Valančiūnas šiuose kadruose išties atrodo kaip gerai Nurse‘o puolimo schemas suvokiantis žaidimo kūrėjas bei labai svarbus „Raptors“ atakų ginklas.

Vis dėlto, su lygos debiutanto jaučiama įtampa ir dideliais organizacijos lūkesčiais susiduriantis naujasis Toronto strategas neskuba lipdyti savojo žaidimo aplink tobulėjantį lietuvį.

Skirtingai nei nuolatinę vietą starto penkete Jonui skyręs Casey, Nurse‘as yra linkęs išbandyti visą eilę skirtingų rotacijos variantų. Nereikėtų stebėtis, jei Valančiūnas keletą pirmųjų „Raptors“ sezono rungtynių pradės ant atsarginių žaidėjų suolelio.

Visų pirma, toks kanadiečių trenerio žingsnis neturėtų Lietuvoje būti pasitiktas švilpimu ar dantų griežimu.

Žvelgiant grynai iš žaidybinės pusės – Toronto ekipa turi šansą šiais metais tapti viena iš tvirčiausiai besiginančių lygos komandų. Ropliai ir pernai galėjo pasigirti penktu geriausiu gynybos reitingu visoje NBA lygoje, tačiau šiais metais Valančiūno klubas ne tik gali, bet ir privalo taikytis į dar aukštesnes pozicijas.

Nuoširdžiu atsidavimu gynybai pasižymintis ir „Raptors“ komentatorių Matto Devlino bei Jacko Armstrongo dėl šios savybės kartais „pitbuliu“ vadinamas Kyle‘as Lowry. Daugiausiai metimų visoje lygoje pernai per rungtynes blokavęs atakuojantis gynėjas Danny Greenas, pagal šį rodiklį užėmęs 22-ą vietą tarp visų lygos krepšininkų.

Dukart geriausiai besiginančio lygos krepšininko vardą iškovojęs Kawhi Leonardas ir jau debiutiniame sezone atkrintamosiose varžybose Johną Wallą ir LeBroną Jamesą prižiūrėjęs O. G. Anunoby.

Kawhi Leonardas ir Danny Greenas

Akivaizdu, jog prie tokio plieninio gynybinio stuburo treneriui labiau norisi prijungti tris kartus į geriausiai besiginančių lygos krepšininkų penketuką išrinktą Serge‘ą Ibaką, nei varžovų du-prieš-du derinio metu tik žemyn atsitraukti tegalintį Valančiūną.

Toks penketas (Lowry-Greenas-Leonardas-Anunoby-Ibaka) savoje aikštės pusėje gali tapti itin universaliu, agresyviu ir efektyviu koviniu vienetu.

Visgi Ibakos perstūmimą į startinio vidurio puolėjo vaidmenį sąlygoja ne tik teorinis potencialas. Nurse‘as pabrėžia, jog „Raptors“ šiais metais pasižymi beprotišku rotacijos lankstumu.

Strategas, atsižvelgdamas į varžovų sudėtį bei sportinę formą, planuoja rotuoti ne tik rungtynes pradedančių žaidėjų kombinaciją, bet ir neretai pradėti trečiuosius kėlinius naudojant kitokį žaidėjų pasirinkimą.

Su tokiu požiūriu sutinka ir absoliutų atsidavimą komandai visos karjeros metu demonstruojantis Valančiūnas: „Jei reikia žaisti prieš Keviną Love‘ą, mums labiau tinka Serge‘as. Jei prieš Tristaną Thompsoną – labiau tinku aš“.

Kevinas Love'as ir Jonas Valančiūnas

Vardan bendro tikslo aukotis pasiryžęs lietuvis panašų scenarijų galėjo nujausti ir ikisezoninėse rungtynėse, kurių metu iš keturių sužaistų susitikimų starto penkete pradėjo tik vieną.

Nepaisant to, šeštojo žaidėjo vaidmuo JV tikrai netaptų pasaulio pabaiga, o kai kuriais atvejais net galėtų išeiti mūsiškiui į naudą.

Tose rungtynėse, kuriose Jonas pakils nuo atsarginių žaidėjų suolo, jo lauks bent keli išankstiniai pranašumai. Didžiąja dalimi atvejų, varžovų antrųjų penketų aukštaūgių meistriškumas yra ženkliai žemesnis, nei starto penketo narių.

Ateinančių metų vasarą lietuvis galės pasinaudoti jo kontrakte numatyta žaidėjo teise ir pasirinkti – likti Toronte dar vienam sezonui ir jo metu uždirbti 17,6 milijono JAV dolerių, ar tapti laisvuoju agentu ir ieškoti veikiausiai kiek mažesniu metiniu atlyginimu, tačiau ilgalaikiu stabilumu viliojančios kelių metų sutarties.
Rokas Grajauskas

Individualios dvikovos prieš ne tokiu ryšku talentu pasižyminčius oponentus gali gerokai palengvinti Jono užduotį efektyviai rinkti taškus baudos aikštelėje.

Identišką į praeitąjį sakinį galime surašyti ir pakeitę paskutiniuosius jo žodžius į „efektyviai kovoti dėl atšokusių kamuolių abiejose aikštės pusėse“. Pridėkime kiek silpnesnį varžovų žaidimą puolime ir JV, teoriškai, apskritai gali jaustis kaip žuvis vandenyje.

Grįžtant prie puolimo niuansų, svarbus elementas, kurį pabrėžia tokie „šeštojo žaidėjo“ vaidmens meistrai kaip Lou Williamsas ar Jamalas Crawfordas, yra didesnis baudų metimų kiekis, kuriuo gali mėgautis nuo suolo pakilę krepšininkai.

Neretai tokiems žaidėjams žengiant į aikštę varžovai jau būna perlipę ar beveik pasiekę komandinių pražangų limitą. Aukštesniu nei 80 procentų tikslumu baudų metimus realizuojančiam vidurio puolėjui tokios sąlygos skamba kaip „valgyk, kiek gali“ pasiūlymas kinų restorane.

Nors įsivaizduoti Valančiūną išgyvenantį šį „vienas žingsnis atgal – du į priekį“ scenarijų atrodo pakankamai realu, pagalį į ratus kiša viena svarbi aplinkybė.

Ateinančių metų vasarą lietuvis galės pasinaudoti jo kontrakte numatyta žaidėjo teise ir pasirinkti – likti Toronte dar vienam sezonui ir jo metu uždirbti 17,6 milijono JAV dolerių, ar tapti laisvuoju agentu ir ieškoti veikiausiai kiek mažesniu metiniu atlyginimu, tačiau ilgalaikiu stabilumu viliojančios kelių metų sutarties.

Net ir demonstruojant solidžią statistiką, atsarginio krepšininko vaidmuo atsilieptų galimoms kitos vasaros deryboms. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas ar nuolatinė Jono „darysiu viską, ko reikės komandai“ pozicija nepasikeis sezono eigoje.

Atrankoje į pasaulio krepšinio čempionatą besivaržančios rezervinės JAV rinktinės vyriausiasis treneris bei ESPN komentatorius Jeffas Van Gundy kalbėdamas apie Jimmy Butlerio situaciją Minesotoje pabrėžė, jog daugiau nei 90 procentų visų lygoje kylančių vidinių nesutarimų priežastimi tampa pinigų klausimas. Ar ši aplinkybė neprivers JV agresyviau reikalauti jo ateičiai naudingesnio startinio penketo žaidėjo statuso?

Kol kas tegalime tik spėlioti, kas laukia vienos sunkiausiai artėjančiame sezone prognozuojamų komandų vidurio puolėjo. Tačiau išvysti Joną naujose rogėse galėsime jau šią savaitę.

Po trečiadienį vyksiančių pirmųjų rungtynių su „Cavaliers“ ekipa, Ropliai stos į Rytų konferencijos banginių mūšį su Bostono „Celtics“ klubu. Ši dvikova atidarys DELFI TV reguliariojo NBA sezono transliacijų maratoną. Kviečiu visus įsijungti savo ekranus naktį iš penktadienio į šeštadienį, 3 val. Lietuvos laiku. Nors po šios akistatos daryti išvadas apie būsimąjį JV sezoną dar bus anksti, sunku ir įsivaizduoti tinkamesnį varžovą pirmojo įspūdžio susidarymui. Pasimatykime prie ekranų ir palaikykime Joną kartu!