Pagrindine geltonai-mėlynų tarpsezonio tema tapo Indianapolio klubo gerbėjus nuoširdžiu bendradarbiavimu pradžiuginusių Sabonio ir Myleso Turnerio tolimesnė ateitis. Dalaso mieste drauge savaitę praleidusių aukštaūgių laukia kertinis sezonas, galintis vienam iš jų tapti paskutiniuoju „Pacers“ gretose.

Efektyvaus žaidimo iš savo vidurio puolėjų laukianti organizacija tikisi artėjančiose pirmenybėse išvysti kitokį jų žaidimą, galimai išspręsiantį pagrindines praėjusių metų problemas. Jėgų vasarą negailėjęs duetas jau artimiausiu metu bandys įrodyti, jog gali efektyviai rungtyniauti drauge ir kartu su praėjusio sezono NBA atradimu tapusiu Victoru Oladipo vesti komandą į skambias ateities pergales.

Tiek jau šiąnakt startuosiančio „Pacers“ ikisezoninių rungtynių etapo, tiek ir reguliariojo sezono metu teksasiečio ir lietuvio tarpusavio sinergija atsidurs po padidinamuoju lygos apžvalgininkų stiklu. Aptarinėjant šią temą, didžiausio dėmesio sulauks vidurio puolėjų gebėjimas panaikinti pagrindines klubo silpnybes.

Ar ryškūs fiziniai pokyčiai padės „Pacers“ aukštaūgiams kovoje dėl atšokusių kamuolių?

Praėjusiame sezone pagal procentinę atkovotų kamuolių išraišką Indianapolio ekipa užėmė absoliučiai vidutinišką 19-ą vietą tarp trisdešimties lygos komandų. Šį Achilo kulną prieš sezoną akcentavo ir vyriausiasis treneris Nate'as McMillanas, iškėlęs savo auklėtiniams tikslą šio statistinio rodiklio reitinge pakilti bent jau į pirmąjį NBA dešimtuką.

Nors kova dėl atšokusių kamuolių moderniajame krepšinyje tapo anaiptol ne vien priekinės linijos atstovų uždaviniu, aukštaūgių indėlis į komandos rezultatus ir toliau išlieka nenuginčijamu. Tą iliustruoja ir toli nuo elitinio lygio likę praėjusio sezono Sabonio ir Turnerio rezultatai.

Kovoje dėl kamuolių po savuoju krepšiu Domantas pernai laimėjo 25,6 proc. visų galimų dvikovų. Šis skaičius tarp visų bent 40 rungtynių sužaidusių lygos aukštaūgių jam leido užimti neįspūdingą 28-ąją vietą. Tačiau šis rezultatas vis vien tapo geriausiu „Pacers“ klube.

Daug didesnį nerimą McMillano trenerių štabui turėtų kelti Turnerio užfiksuota statistika. Po varžovų netaiklių metimų teksasietis sugriebė tik 19,2 proc. atšokusių kamuolių – minėtame aukštaūgių sąraše Mylesas liko apverktinoje 74-oje vietoje.

Blogiau po savuoju krepšiu dėl kamuolių kovojusiais startiniais vidurio puolėjais pernai tapo tik Russellui Westbrookui šias galimybes atidavęs Stevenas Adamsas bei eilę metų tragišką reputaciją šiame kontekste turintys broliai Lopezai.

Pranašumą prieš Turnerį Sabonis turėjo ir kovoje dėl kamuolių po varžovų krepšiu. 10,6 proc. tokių mūšių laimėjęs Sabas tame pačiame aukštaūgių sąraše liko 35-as, 5,8 proc. kartų tą padaręs Mylesas – vos 89-as.

Šią vasarą kurį laiką kartu sportavę komandos draugai skyrė milžinišką dėmesį fizinei jėgai bei judrumui. Tiek amerikietis, tiek lietuvis gerokai sumažino savo kūno masės riebalų procentą ir džiaugiasi gerokai išaugusiu savo mobilumu.

Jei abu krepšininkai atliktų panašų šuolį kovos dėl atšokusių kamuolių kontekste, Turneris galėtų pasiekti vidutiniškai tą darančio vidurio puolėjo statusą. Savo ruožtu, Domantas gali priartėti prie geriausiai po lentomis besigrumiančių NBA žaidėjų dvidešimtuko.

Poziciniai niuansai ir pagrindinės Domanto sezono užduotys

Domantas Sabonis, Mylesas Turneris
Foto: Getty images

Nors Indianos klubas pasipildė trimis aukšto lygio atsarginiais krepšininkais – Tyreke'u Evansu, Dougu McDermottu ir Kyle'u O'Quinnu – garsiausiai aptarinėjamu artėjančio „Pacers“ sezono klausimu lygos apžvalgininkai laiko ne komandos naujokų įsiliejimą, o jos vidurio puolėjų situaciją.

22-ejų metų sulaukę Sabonis ir Turneris praėjusiame reguliariajame sezone per 51 kartu sužaistas rungtynes aikštėje šalia vienas kito praleido 268 minutes. Nors ši imtis atrodo pakankamai siaura, joje užfiksuota statistika kalba pati už save – Indianos klubas Domui ir Mylesui kartu esant aikštėje per 100 atakų vidutiniškai nusileisdavo varžovams 6,2 taško skirtumu.

Daugumos ekspertų nuomone, šie du aukštaūgiai kartu su Oladipo sudaro talentingiausių „Pacers“ jaunųjų krepšininkų trejetą. Akivaizdu, jog kiekvienas klubas privalo stengtis išnaudoti stipriausius savo ginklus, tačiau McMillano trenerių štabo šiuo klausimu laukia itin sudėtinga užduotis.

Viena pagrindinių Domanto atsiskleidimo Indianapolyje priežasčių tapo jo sugrąžinimas į jam natūralią vidurio puolėjo poziciją. Oklahomos „Thunder“ klube 2016-17 metų pirmenybėse sunkiojo krašto puolėjo vaidmenį atlikęs lietuvis per dažnai leido laiką ties trijų taškų linija ir beveik negavo šansų pademonstruoti dviejų pagrindinių savo stiprybių – turtingo baudos aikštelės judesių arsenalo bei savo pozicijai itin aukšto lygio žaidimo kūrimo gebėjimo.

Paradoksalu, tačiau artėjančiame sezone Domas veikiausiai vėl bus įspraustas į jam nepatogias žaidybines aplinkybes. Indianos žiniasklaida ir patys klubo atstovai vienbalsiai trimituoja, jog Sabonis ir Turneris privalo daugiau žaisti kartu, o pats Sabonis viename iš interviu atskleidė, kad tokiu atveju užims ketvirtojo numerio poziciją.

Toks McMillano sprendimas turi racijos gynybiniu atžvilgiu. Turneris komandai naudingiausiu žaidimu pasižymi pasitikdamas varžovų prasiveržimus ir saugodamas baudos aikštelę, kurioje pernai blokavo po 1,8 oponentų metimų per rungtynes.

Sabonio siekis tapti mobilesniu buvo padiktuotas ir būsimųjų jo gynybinių užduočių. Mylesui užimant vietą po krepšiu, Sabas turės skirti savo dėmesį sunkiųjų krašto puolėjų priežiūrai.

Nors pats pozicijos pavadinimas mums sudaro fiziškai galingų ir pasistumdyti nevengiančių žaidėjų įspūdį, šiandieniniame NBA toks archetipas faktiškai nebeegzistuoja. Komandos vis dažniau patiki ketvirtojo numerio vaidmenį iš toli atakuoti sugebantiems krepšininkams, o ir patys žaidėjai skiria vis didesnį dėmesį tritaškių taiklumui.

Tokios aplinkybės signalizuoja, jog Sabonio laukia daug judėjimo besivaikant varžovų snaiperius aplink jų komandos draugų statomas sieneles. Fizinis progresas leidžia tikėtis, jog Domantas šiais metais tą sugebės daryti efektyviau ir netaps lengvu taikiniu šioje pozicijoje rungtyniaujantiems oponentams.

Žvelgiant iš kiek savanaudiškos pusės, Sabonio pozicinė evoliucija turėtų atnešti labai daug naudos nacionalinei Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei – jei Domas sugebės išpildyti „Pacers“ jam iškeltus uždavinius, jo žaidimas greta Jono Valančiūno turėtų tapti dar sklandesniu bei efektyvesniu.

Vis dėlto, milžinišką kokybinį šuolį savo antrajame NBA sezone atlikęs krepšininkas trečiuosius metus pasitinka bent iš dalies grįždamas į tą situaciją, iš kurios mainų keliu sugebėjo pabėgti palikdamas Oklahomos klubą.

Toks trenerių štabo sprendimas sąlygotų ir dar vieną priverstinį Sabonio žaidimo stilistinį pokytį. Rungtyniaudamas „Thunder“ gretose mūsų tėvynainis net trečdalį (33,1 proc.) savo metimų atliko atakuodamas iš trijų taškų zonos. Persikėlus į Indianą šis skaičius sumažėjo net šešiagubai – vos 5,6 proc.

Žaidimas ketvirtojo numerio pozicijoje pareikalautų iš Domanto daugiau ryžtingumo metant tritaškius. Viena iš jo praėjusio sezono silpnybių galėtume laikyti dažnai matytą situaciją, kai gavęs kamuolį ties lenktąja linija net ir būdamas visiškai laisvas mūsiškis pirmiau ieškodavo būdo atiduoti perdavimą vienam iš komandos draugų, taip prarasdamas galimybę atakuoti be varžovų priežiūros.

Šiai situacijai galime pritaikyti ir Domo tėčio Arvydo jam išsakytą patarimą būti agresyvesniu. Jaunesnysis Sabonis pasižymi pakankamai stabiliu metimu – 35 proc. tritaškių taiklumas 2017-18 metų pirmenybėse – kad galėtų sau leisti drąsiau naudotis atsiradusiomis progomis. Dar solidžiau lietuvis atrodė mesdamas tritaškius iš aikštės kampų, iš kurių tolimus metimus realizavo net 60 proc. tikslumu. Atsižvelgiant į šiuos skaičius, „nulipimas“ viena pozicija žemyn nuo vidurio iki sunkiojo krašto puolėjo vaidmens užduotį dažniau imtis iniciatyvos ties lenktąja linija paverčia ne galima, o privaloma.

Kokį sprendimą priims „Pacers“, jei Turnerio ir Sabonio duetas neatneš norimų rezultatų?

Kevinas Pritchardas
Foto: Getty images

Pačia pagrindine Indianos klubo noro matyti Mylesą ir Domą efektyviai rungtyniaujant kartu priežastimi derėtų laikyti sudėties komplektacijos niuansą. Nors šiuo metu lietuvis pabrėžia, jog jį tenkina šeštojo žaidėjo statusas, tokia situacija gali nesitęsti amžinai.

Negana to, šiose aplinkybėse nepasitenkinimas gali paimti viršų ne tik Sabonio, bet ir Turnerio pusėje. Prievolė dalintis žaidybiniu laiku su talentingu savo pozicijos krepšininku mažina ir startinio vidurio puolėjo aikštėje praleidžiamų minučių skaičių.

Pakankamai tikėtina, jog „Pacers“ vadovybė nesėkmingo amerikiečio ir lietuvio rungtyniavimo kartu atveju nuspręs išardyti šį duetą ir be jų pačių prašymų. Negana to, toks scenarijus gali tapti realybe daug anksčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Ketvirtąjį sezoną lygoje pradedantis Turneris jau šią vasarą galėjo sulaukti Indianos klubo pasiūlymo pasirašyti ilgalaikę sutartį, tačiau „Pacers“ tokių derybų su jaunuoju vidurio puolėju nepradėjo. Teoriškai, susitarimas gali būti pasiektas iki reguliariojo sezono starto, tačiau panašu, jog Indianos organizacija leis Turneriui kitą vasarą tapti apribotu laisvuoju agentu.

Savotišku bandomuoju laikotarpiu tapsiantis sezonas nulems kylančia žvaigžde prieš metus laikyto krepšininko ateitį. Jei dviejų bokštų taktika nepasiteisins, klubas gali nuspręsti paleisti Turnerį į kitą klubą ar iškeisti jį iki mainų lango užsidarymo pabaigos.

Sėkmės atveju, Indiana turi ryškų alternatyvų kelią. Laisvuoju agentu (neapribotu) kitą vasarą taps ir šiuo metu startinio sunkiojo krašto puolėjo poziciją klube užimantis Thaddeusas Youngas. Jei jaunieji aukštaūgiai taps dominuojančia jėga, „Pacers“ galės atsisakyti šio krepšininko paslaugų ar sudaryti su juo atsarginio žaidėjo statusą atspindinčią sutartį bei išlaikyti Turnerį savo gretose.

Teoriškai „Pacers“ gali nuspręsti į mainus įtraukti Domantą, tačiau mūsiškis dar dvejus metus gali atstovauti komandai jai gerokai parankesnėmis naujoko kontrakto sąlygomis. Be to, jo puikūs santykiai su klubo veidu tapusiu Victoru Oladipo gali nusverti mainų sprendimo svarstykles jam palankion pusėn.

Sabonio svarbą komandai vasarą pabrėžė ir klubo prezidentas Kevinas Pritchardas. Jo teigimu, praėjusiame sezone po 24,5 minutės vidutiniškai rungtyniavęs lietuvis šiais metais aikštėje privalo praleisti bent po pusvalandį per rungtynes. Paties Pritchardo žodžiais, Sabonis yra „tiesiog per geras“ tokiam epizodiniam vaidmeniui.

Lietuvio gerbėjai į šią situaciją gali pažvelgti iš kelių pusių. Jei Sabas susižais su Turneriu – puiku, jo laukia gausus žaidybinio laiko kiekis vienoje geriausių Rytų konferencijos komandų. Jei „Pacers“ išmainys Turnerį – nuostabu, Domas taps startiniu šios ekipos vidurio puolėju. Jei Indiana nuspręs iškeisti patį lietuvį, jo paslaugomis veikiausiai susidomės komanda, matanti jį kaip vieną esminių savo ateities detalių.

Negana to, kaip jau minėjau: didesnė patirtis sunkiojo krašto puolėjo vaidmenyje neabejotinai padės Domantui žaidimo rinktinėje atžvilgiu. Tad kad ir kaip besusiklostytų artėjantis „Pacers“ sezonas, mes čia, Lietuvoje, jau artimiausiu metu neišvengiamai turėsime kuo džiaugtis.