Lygos istorijoje dar niekada nebuvo užfiksuotas toks scenarijus, kokiu susiklostė ši „Raptors“ vasara. Kanadiečiai sužaidė geriausią visų laikų savo reguliarųjį sezoną ir pirmą kartą tapo Rytų konferencijos nugalėtojais, tačiau nuo šio pasiekimo praėjus mažiau nei trims mėnesiams savanoriškai atsiveikino tiek su savo vyriausiuoju treneriu, tiek su klubo simboliu tapusiu lyderiu.

Į ateities pergales Toronto ekipą ves komandos senbuviai Kyle'as Lowry ir Jonas Valančiūnas, iš San Antonijaus atvykę Kawhi ir Danny Greenas bei pernai efektyviausiu visos lygos atsarginių žaidėjų suolelio tapusio penketuko nariai – Fredas VanVleetas, Delonas Wrightas, C. J. Milesas ir Pascalis Siakamas.

Aštuonerius metus iš eilės LeBrono monopolizuota Rytų konferencija pagaliau į superfinalą deleguos kitos žvaigždės vedamą klubą. Greeno ir Leonardo atvykimas leidžia tikėtis, jog savą žodį kovoje dėl prestižinio bilieto tars ir „Raptors“ krepšininkai.

Intriguojančiam sudėties branduoliui diriguos pernai trečiu efektyviausiu NBA puolimu tapusios naujosios „Raptors“ sistemos architektas Nickas Nurse'as. Toronto žiniasklaidos atstovų teigimu, šis treneris puikiai sutaria su Valančiūnu, o DELFI TV duotame interviu jam šiltų žodžių negailėjo ir tuometinėje D-Lygoje jo treniruotas Donatas Motiejūnas.

Vos pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie oficialų mainų patvirtinimą, nemaža dalis NBA besidominčių žmonių ėmė kritikuoti šį Masai Ujiri žingsnį. Ne kartą viešai savo norą atstovauti Los Andželo „Lakers“ pabrėžęs Leonardas jau kitą vasarą gali palikti Torontą.

Negana to, žaidėjo atstovai likus kelioms valandoms iki susitarimo patvirtinimo išplatino dar vieną žinutę – Kawhi nenori rungtyniauti „Raptors“ ekipoje.

Daugumos NBA gerbėjų lūpomis pastarosiomis dienomis vilnijantis skamba maždaug taip: kaip su rezultatyviausiu visų laikų savo krepšininku atsisveikinęs klubas gali būti teisus, į jo vietą atkeldamas po sezono veikiausiai komandą paliksiantį krepšininką?

Pesimistiškesnėmis nuotaikomis gyvenantys sirgaliai šią problemą sutirština dar tamsesniais potėpiais: o kas, jeigu Kawhi atsisakys rungtyniauti Toronte taip, kaip tą ką tik padarė San Antonijuje?

Mistinė kvadricepso trauma teoriškai įgalina žaidėją pasirinkti tokį variantą. Tačiau realybėje toks šansas faktiškai neegzistuoja. Leonardas žais „Raptors“ klube, ir žais negailėdamas jėgų. Tą lemia kelios svarbios aplinkybės.

Kas gresia reputacijai tavai, Kawhi?

Kawhi Leonardas
Foto: Getty images

Vienintelis variantas, galintis apriboti Leonardo indėlį į Toronto žaidimą, yra neaiški jo sveikatos būklė. Praėjusių metų gruodžio mėnesį grįžęs į aikštę, žaidėjas netrukus pajuto atsinaujinusį skausmą, dėl kurio kreipėsi į nepriklausomus gydytojus.

Išsiskyrusios pastarųjų ir „Spurs“ medicininio personalo nuomonės tariamai ir tapo pagrindine Kawhi noro išvykti iš San Antonijaus priežastimi. Tačiau tikrąjį krepšininko atsiskyrimo nuo komandos pretekstą veikiausiai sužinosime tik po keleto metų.

Bet grįžkime prie Leonardo traumos. Net ir dalinis jos atsinaujinimas gali paskatinti žaidėją ir vėl pasitraukti „į paraštes“ ir susikoncentruoti į intensyvią reabilitaciją. Visgi toks scenarijus taptų nežmonišku smūgiu krepšininko ateičiai.

Galų gale, šį „Spurs“ sezoną įkūnijusi kvadricepso trauma anaiptol nėra pirmasis Leonardo susidūrimas su sveikatos problemomis. 2011-ųjų metų naujokų biržoje pakviestas Kawhi per savo karjerą viso sužaidė 406 reguliariojo sezono rungtynes. Ketveriomis daugiau sužaisti sugebėjo net ir toje pačioje biržoje pakviestas bei bene ryškiausią „stiklinio žmogaus“ reputaciją visoje lygoje turintis Chandleris Parsonsas.

2019-ųjų vasaros laisvųjų agentų sąrašą puošia visa eilė žvaigždžių – Kevinas Durantas, Klay Thompsonas, Jimmy Butleris, Kyrie Irvingas ir kt. Nors pats Kawhi ir norėtų prisijungti prie „Lakers“, bet ar „Lakers“ būtų suinteresuoti įsigyti faktiškai du sezonus nežaidusį krepšininką? Net jei Leonardas galiausiai ir išsigydytų traumą, kokios sportinės formos jis atvyktų į Los Andželą?

Šiuo atveju Magicas Johnsonas ir Robas Pelinka neabejotinai nukreiptų savo dėmesį į kitus kandidatus. Leonardas į „Lakers“ atvykti galėtų nebent pasekdamas DeMarcuso Cousinso ir „Warriors“ finansinio susitarimo pavyzdžiu. Bet ar tiek su traumomis prasikamavusiam krepšininkui apsimokėtų tokio pobūdžio rizika?

Rimtas traumos atsinaujinimas Leonardui taptų tikru košmaru bei virtualiai užklijuotų jam „brokuotos prekės“ etiketę. Bet traumos simuliavimas ir bandymas išvengti kontraktu įpareigoto žaidimo „Raptors“ gretose, krepšininkui atneštų dar daugiau žalos.

Šis sezonas Kawhi yra ypač svarbus. Net jei žaidėjo stovykla ir turėtų už uždarų durų pasiektą susitarimą su „Lakers“ dėl kito jo kontrakto, pasirodymas šiųmetinėse pirmenybėse nulems Leonardo rinkos vertę. Vienintelė galimybė ją pakelti – efektyvus pasirodymas Toronto komandoje.

Ujiri žengia į ugnį turėdamas atsarginį išėjimą

Masai Ujiri
Foto: Getty images

Bet kokias žaidybines Leonardo atvykimo į „Raptors“ aplinkybes šiandien užgožia jau ne kartą minėtas jo noras kitais metais grįžti į gimtąjį Los Andželą. Jo diktuojamas sąlygas puikiai suvokia ir Toronto klubas, tačiau jo prezidentas Ujiri vis vien ryžosi šiai rizikai.

Pats specialistas garsėja kaip žaidėjus motyvuoti gebantis asmuo. Prieš keletą metų įvykęs jo pokalbis su Lowry paskatino įžaidėją skirti didesnį dėmesį savo fizinei būklei.

Įgavęs daug geresnę formą Lowry atskleidė, jog iki susitikimo su Ujiri neretai naktimis godžiai rydavo „McDonald's“ ir kitų tinklų greitą maistą. Tėviškas klubo prezidento pamokslas įtikino krepšininką kardinaliai pakeisti savo mitybos įpročius ir bent keliais metais pratęsti savo karjeros piko laikotarpį.

Neoficialiais duomenimis, „Raptors“ kardinolas šiandien tikisi artėjančio sezono metu rasti progą bei būdą priversti Leonardą persigalvoti dėl savo ateities planų. Jei Kawhi paseks Paulo George'o pavyzdžiu ir po kalbų apie didelį norą žaisti už „Lakers“, pasirašys sutartį su tik tarpine stotele tapti turėjusiu klubu, Ujiri bus laimėjęs šiuos mainus milžiniška persvara.

Teatleidžia man mano tėvynainiai, tačiau labiausiai intriguojančiame kito sezono Toronto komandos penketuke nėra Valančiūno. Stipriausiu gynybiniu „Raptors“ ginklu turėtų tapti ultra-žemas Lowry, Greeno, Leonardo, Anunoby ir Siakamo kvintetas.

Toronto ekipos prezidentas sprendimą priėmė būdamas netikėtai geroje situacijoje. Vieną ranką stumdamas visus žetonus į stalo vidurį ir sušukdamas „all in!“, Masai kita ranka kasė atsarginiu planu tapti galintį pabėgimo tunelį.

Dar tris sezonus galiosiančiu DeRozano kontraktu nusikratę „Raptors“ kitą vasarą bus ramesni, nei būtų galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio. Leonardo išvykimo atveju, visi trys didžiausi Toronto klubo kontraktai (Lowry, Serge'o Ibakos ir žaidėjo opciją 2019-20 sezonui turinčio Valančiūno) lieka pakankamai aukštomis mainų stalo kortomis.

Šios trijulės – ar bent poros iš trijų – išmainymas už jaunesnius žaidėjus ir/ar ateities naujokų biržų šaukimus leistų klubui žaibiškai pradėti persistatymo procesą. Van Vleetas, Wrightas (laisvasis agentas 2019-ais), O. G. Anunoby ir Siakamas galėtų akimirksniu tapti naujuoju klubo branduoliu, kurį sustiprinti „Raptors“ galėtų minėtųjų mainų keliu gautais krepšininkais.

Jaunų ir talentingų žaidėjų kompanija tolimesnio progresu atveju anksčiau ar vėliau ims belstis į starto penketo duris. Leonardo išvykimo ir sudėties išsprogdinimo sprendimas juos kilsteltų į minėtąją poziciją. Kawhi ir senbuvių išsaugojimas juos paverstų geidžiamomis mainų rinkos prekėmis.

Būtent šis antrojo penketo aspektas leidžia „Raptors“ rizikuoti ten, kur kiti klubai sau negalėtų to leisti. Kad ir kokį karjeros tęsinio variantą pasirinks buvęs „Spurs“ lyderis, Ujiri tam bus pasiruošęs iš anksto.

2018-19 sezonas – dinozaurai išnyko, tegyvuoja dinozaurai

Toronto Raptors
Foto: Getty images

Akivaizdu, jog aptariamuosius mainus „Raptors“ atliko su žvilgsniu į ne tokią ir tolimą ateitį. Nors Rytų konferencijoje savo akcijas sparčiai kelia Bostono „Celtics“ ir Filadelfijos „76ers“, kitų metų atkrintamosiose varžybose Toronto klubui nebeteks susigrumti su LeBronu Jamesu. Tiesa, ironiška, jog su Karaliumi ropliams dar sykį susikauti teks vasarą, varžantis dėl Kawhi parašo.

Aštuonerius metus iš eilės LeBrono monopolizuota Rytų konferencija pagaliau į superfinalą deleguos kitos žvaigždės vedamą klubą. Greeno ir Leonardo atvykimas leidžia tikėtis, jog savą žodį kovoje dėl prestižinio bilieto tars ir „Raptors“ krepšininkai.

Būsimojo kanadiečių puolimo niuansų klausimas yra labai įdomus, bet jis smarkiai nublanksta prieš naujosios sudėties gynybinį potencialą. Šiųmetiniai „Raptors“ gali, o gal net ir privalo prieš sezoną išsikelti sau ambicingą tikslą – tapti geriausiai besiginančia NBA komanda.

Šiandien sunku nuspėti kokį startinio penketuko variantą pasirinks naujasis treneris Nurse'as. Dėl savo pozicijų pilnai ramūs gali būti tik Lowry ir Leonardas, o dėl likusių vietų grumsis patyręs gynybos specialistas Greenas, pernai sužibėjęs Anunoby, neįtikėtinu greičiu pasižymintis Siakamas ir kol kas vieninteliais komandos aukštaūgiais likę Ibaka ir Valančiūnas.

Kad ir kaip sukris pirmojo penketo domino kauliukai, „Raptors“ teks pasistengti kompensuojant DeRozano žaidimo kūrimo sugebėjimus. Visą karjerą taškų rinkimo užduotimi apsiribojęs gynėjas pernai ėmėsi sėkmingai skirstyti kamuolius komandos draugams ir per rungtynes rinkdavo net po 5,2 rezultatyvaus perdavimo.

Tokiais kamuolio valdymo ir žaidimo skaitymo įgūdžiais negali pasigirti nei Leonardas, nei Greenas, nei Anunoby, nei Siakamas, nei Ibaka. Būtent šis puolimo aspektas stiprina viltį, jog JV išsaugos savo vietą starto penkete. Jei reikėtų prognozuoti, spėčiau, kad Jonas kitame sezone gerokai viršys pernai užfiksuotą 1,1 rezultatyvaus perdavimo vidurkį.

Sudėties pokyčiai apsunkins Nurse'o schemų įgyvendinimą. Komanda šiandien perpildyta atakas prasiveržimais ar tolimais metimais užbaigti galinčiais krepšininkais, tačiau stokoja žaidimo kūrėjų. Visgi stratego reputacija leidžia tikėtis, kad „Raptors“ ras būdą ir toliau efektyviai dalintis kamuoliu, o jų puolimo efektyvumas neišgyvens stipraus regreso.

Būsimojo kanadiečių puolimo niuansų klausimas yra labai įdomus, bet jis smarkiai nublanksta prieš naujosios sudėties gynybinį potencialą. Šiųmetiniai „Raptors“ gali, o gal net ir privalo prieš sezoną išsikelti sau ambicingą tikslą – tapti geriausiai besiginančia NBA komanda.

Teatleidžia man mano tėvynainiai, tačiau labiausiai intriguojančiame kito sezono Toronto komandos penketuke nėra Valančiūno. Stipriausiu gynybiniu „Raptors“ ginklu turėtų tapti ultra-žemas Lowry, Greeno, Leonardo, Anunoby ir Siakamo kvintetas.

Itin agresyviai keistis ginamaisiais galintis žaidėjų derinys – esant reikalui Lowry galima pakeisti Wrightu, šių metų atkrintamosiose prižiūrėjusiu pavojingiausius varžovų lengvuosius krašto puolėjus – yra tiesiog prototipinis modernios NBA gynybos modelis.

Rimtas traumos atsinaujinimas Leonardui taptų tikru košmaru bei virtualiai užklijuotų jam „brokuotos prekės“ etiketę. Bet traumos simuliavimas ir bandymas išvengti kontraktu įpareigoto žaidimo „Raptors“ gretose, krepšininkui atneštų dar daugiau žalos.

Tokios schemos naudojimas leistų „Raptors“ mobilumu nenusileisti eilę metų universalių žaidėjų penketą konstravusiems „Celtics“. Mūšiuose su „76ers“ Joelio Embiido fiziniai duomenys priverstų į aikštę mesti tradiciniškesnius aukštaūgius Ibaką ar Valančiūną, tačiau Siakamo ūgio, jėgos ir greičio kombinacija taptų tobulu atsakymu Beno Simmonso išskirtinumui.

Australas jau dabar turėtų raukytis vien pagalvojęs apie susitikimus su Torontu – tankiai rotuojamų Siakamo, Leonardo ir Anunoby priežiūra skamba kaip ištrauka iš košmariško sapno.

Dabartinė komplektacija turėtų atkreipti ir dar vieno varžovo dėmesį. Pozicijomis keistis galinčių gynybos specialistų pertekliumi pasigirti galintys „Raptors“ šiandien atrodo kaip arčiausiai praėjusio sezono Hjustono „Rockets“ gynybos modelio esanti komanda. Teksasiečių mobilumas privertė „Warriors“ pirmą kartą per dvejus metus atkrintamųjų varžybų serijoje patirti tris pralaimėjimus.

Ar kanadiečiai gali pagaliau sublizgėti atkrintamosiose? Laimėti Rytų konferenciją? Mesti iššūkį „Warriors“ superfinale? Visi šie klausimai pirmiausia kabo ant Leonardo sveikatos ir pirmą kartą vyriausiuoju treneriu tapsiančio Nurse'o gebėjimo suvaldyti bei sutelkti komandą.

Bet ar šiuos klausimus mes bent jau galėtumėme užduoti be šypsenos, jei Torontas vis dar bandytų galva pramušti sieną su Lowry ir DeRozano duetu?