Egzistuoja nemaža itin didelio paradokso tikimybė. Birželio pabaigoje vyksiančioje NBA apdovanojimų ceremonijoje darbo Toronte netekęs – o galbūt naują darbovietę iki tos dienos rasiantis – Casey gali atsiimti ir oficialų geriausio 2017-18 metų sezono stratego titulą.
Toks atvejis nebūtų unikalus lygos istorijoje. Prieš penkerius metus Denverio „Nuggets“ ekipa reguliariajame sezone pasiekė klubo rekordą iškovodama 57 pergales, tačiau pirmajame atkrintamųjų varžybų etape 2:4 nusileido tuomet dar tik savo potencialo paviršių braižiusiems „Golden State Warriors“.
Reguliariojo sezono rezultatas geriausio stratego titulą atnešė kontraversiškajam George'ui Karlui, dėl pralaimėjimo Ouklando komandai kaltę suvertusiam Andre Iguodalai. Trenerio teigimu, krašto puolėjas „išskundė“ varžovams visus Karlo regztus žaidybinus planus. Nors niekas nežino, kaip buvo iš tiesų, Iguodala iškart po pralaimėjimo pasirašė ketverių metų kontraktą... su „Golden State Warriors“ ekipa.
Ši įdomi detalė šiandien nublanksta prieš kitą šios istorijos aspektą. Denverio organizacija po sezono atleido šviežiai iškeptą geriausią NBA metų trenerį, pasinaudodama klubą kelios dienos iki šio sprendimo palikusio generalinio vadybininko rekomendacijomis. Kas buvo šis strategui duobę iškasęs specialistas? Kaip pirštu į akį – Masai Ujiri, tą vasarą persikėlęs į Toronto „Raptors“.
Per penkerius metus du aukščiausio įvertinimo sulaukusius trenerius išspyrusio Kanados klubo prezidento ir Casey trintis buvo neišvengiama nuo pirmųjų Ujiri atvykimo į šiaurę dienų.
Standartiniu modeliu NBA lygoje laikomas atvirkštinis scenarijus – prie klubo prisijungęs generalinis vadybininkas ir/ar prezidentas paskiria jo viziją atitinkantį vyriausiąjį trenerį. Ujiri persikėlus į Torontą Casey čia darbavosi jau dvejus metus, tad lygos apžvalgininkai išsyk ėmė laukti atrodytų neišvengiamo atsisveikinimo.
Stebėdamas nuo 2013-ųjų gruodžio 9-ą atliktų mainų sistemingai savo žaidimą gerinti ėmusios komandos pasiekimus, Ujiri buvo beveik priverstas suteikti dar, ir dar, ir dar daugiau laiko „paveldėtam“ vyriausiajam treneriui. Praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai mėnesių atėjo permainų metas, tapsiantis didžiausiu „Raptors“ prezidento karjeros iššūkiu.
Į Denverio organizacijos generalinio vadybininko postą Ujiri, kaip nekeista, atvyko iš to paties Toronto, kur nuo 2008-ųjų užėmė identiškas pareigas užėmusio Bryano Colangelo asistento rolę.
Persikėlęs į „Nuggets“ Masai taip pat neskubėjo atsisveikinti su vyriausiuoju treneriu – Karlas Kolorado valstijoje darbavosi jau penkis sezonus. Šios detalės atskleidžia itin svarbią vienu geriausių specialistų lygoje laikomo nigeriečio karjeros aplinkybę:
Ujiri niekada nėra pasamdęs vyriausiojo trenerio.
Nors stratego medžioklės sezonas atsidarė vos prieš kelias dienas, NBA užkulisiuose jau skrajoja keletas pavardžių, aktyviai siejamų su „Raptors“ klubu. Bene garsiausiai tarp jų minimas Atlantos „Hawks“ abipusiu susitarimu po šio sezono palikęs Mike'as Budenholzeris, prieš trejus metus atvedęs pirmo ryškumo žvaigždžių neturėjusią komandą į Rytų konferencijos finalą.
Minėtasis sezonas dažnai akcentuojamas kaip savotiška 17 metų Greggo Popovičiaus asistentu išdirbusio Budenholzerio vizitinė kortelė. Stratego žaidimo schemas kaip 10 Dievo įsakymų įsisavinę Alas Horfordas, Paulas Millsapas, Kyle'as Korveris ir Jeffas Teague'as ne tik užėmė pirmą vietą Rytų konferencijoje, bet ir pateko į Visų žvaigždžių rungtynes.
Vienu netikėčiausių moderniosios NBA istorijos pasiekimų laikytinas „Hawks“ žygis baigėsi konferencijos finale. Ekipa iškovojo 60 pergalių, Budenholzeris tapo geriausiu sezono treneriu, o jų šuolį į Olimpą nutraukė sausu rezultatu Atlantą eliminavęs LeBronas Jamesas. „Raptors“ sirgaliams toks scenarijus turėtų skambėti tiesiog skaudžiai atpažįstamai.
Artimiausiu metu Ujiri surengs ir eilę darbo pokalbių su šiuo metu Toronte besidarbavusiais treneriais. Šią trijulę sudaro puolimo koordinatorius Nickas Nurse'as, už gynybą atsakingas Rexas Kalamianas ir dukterinei „Raptors 905” ekipai pastaruosius dvejus metus vadovavęs Jerry Stackhouse'as.
Vyriausiojo trenerio posto NBA lygoje niekados neužėmusių specialistų kandidatūros skamba intriguojančiai, tačiau iškelia ir daug pagrįstų klausimų. Ar Casey trenerių štabe dirbę Nurse'as ir Kalamianas įneštų į komandos žaidimą pakankamai stilistinių pokyčių ir leistų „Raptors“ žengti išsvajotąjį žingsnį pirmyn?
Beveik identiškame kontekste linksniuojama ir Stackhouse'o pavardė. Nors pirmuosius du vyriausiojo trenerio rolėje per savo karjerą praleistus sezonus specialistas pavertė dviem žygiais į G-Lygos finalą – ir čempionų titulą 2017-ais – jo paskyrimas taip pat nežadėtų ryškios evoliucijos.
Vienu pagrindinių Fredo VanVleeto, Jakobo Poeltlo, Pascalio Siakamo ir kitų jaunųjų Toronto krepšininkų sėkmingo įsiliejimo į komandos žaidimą veiksnių įvardijamas puikus „Raptors“ bendradarbiavimas su dukterine ekipa.
Kanados klubo aktualijas apžvelgiantys analitikai vienbalsiai tvirtina – „Raptors 905” aikštėje ir treniruočių procese taiko tą pačią sistemą, kaip ir pagrindinė „Raptors“ komanda. Toks modelis tinka jaunimo integracijos spartinimui, tačiau ar jo įdiegimą prižiūrėjęs Stackhouse'as turėtų pakankamai šviežių idėjų „savo sultyse“ verdančios sudėties atgaivinimui?
Pagrindiniu kandidatu itin ankstyvoje Toronto paieškų stadijoje šiandien vadinamas Budenholzeris aktyviai siejamas ir su Milvokio „Bucks“ klubu. Kamuolio judėjimu paremto krepšinio šalininkas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip simpatiškas pasirinkimas, tačiau jo atvykimas į „Raptors“ organizaciją gali potencialiai nustumti į paraštes 26-erių metų aukštaūgį iš Lietuvos.
2016-17 metų sezone Budenholzerio auklėtiniu tapo kitas žaidimu nugara į krepšį savo puolimą grindžiantis vidurio puolėjas. Jo sugrįžimas į gimtąjį Atlantos miestą turėjo leisti žaidėjui atsiminti primirštą krepšinio džiaugsmą, tačiau tokio stiliaus atakos radikaliai kirtosi su stratego propaguojamu žaidimu.
Palikęs „Hawks“ klubą Dwightas Howardas neslėpė pasipiktinimo jam skirtu trečiaplaniu vaidmeniu ir persikėlęs į Šarlotės „Hornets“ sužaidė geriausią sezoną per pastaruosius ketverius metus.
Įdomu ir tai, jog būtent Howardo išnaudojimo aspektas Lietuvos krepšinio gerbėjų akyse turėtų pakelti kitų dviejų potencialių kandidatų akcijas.
Detroito „Pistons“ atleistas Stanas Van Gundy su tuomet dar jaunu Dwightu 2009-ais metais pasiekė NBA superfinalą, o pastarojoje darbovietėje stengėsi atkurti anuomet taikytą sistemą ir suteikti kuo daugiau laisvės Andre Drummondo puolimui. Darbo ieško ir Howardo karjerą šiais metais atgaivinęs Steve'as Cliffordas, palikęs Šarlotės organizaciją.
Netylant kalboms apie „mirštančią“ tradicinio aukštaūgio rolę, derėtų atkreipti dėmesį ir į sparčiai retėjančias tokio tipažo vidurio puolėjus sėkmingai išnaudojančių strategų gretas. Naujojo „Raptors“ trenerio paieškų rezultatas nulems ne tik Ujiri reputaciją – egzistuoja nemaža tikimybė, jog Jono Valančiūno atgimimo laukiantys gerbėjai gali „užšokti nuo vilko ant meškos“.
