Toronto ekipos pasirodymų stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje scenarijus metai iš metų paklūsta viena iš šių laikų NBA aksiomų tapusiai taisyklei – reguliariajame sezone „Raptors“ pranoksta lūkesčius, užsitarnauja vienos iš geriausių Rytų konferencijos komandų vardą ir subyra atkrintamosiose varžybose.
Net ir istoriniu tapęs 2016-ųjų metų žygis į Rytų konferencijos finalą toli gražu netapo per 82-ejas rungtynes pademonstruotos formos tęsiniu. Ropliai tik vargais negalais ilgose ir varginančiose septynių susitikimų serijose palaužė nukraujavusius Indianos „Pacers“ ir Majamio „Heat“ klubus, o lemiamą mūšį su „Cavaliers“ užbaigęs rezultatas 2:4 nė iš tolo neatspindėjo tikrojo komandų pajėgumo skirtumo.
Pastarąjį teiginį Klivlando krepšininkai su kaupu įrodė pernai, kai su Milvokio „Bucks“ nervus gerokai pasitampę „Raptors“ LeBrono kariaunai nusileido sausu rezultatu. Ką jau kalbėti apie sėkmingiausio periodo klubo istorijoje metu patirtus pralaimėjimus Bruklino „Nets“ ar Vašingtono „Wizards“ (0:4!) krepšininkams.
Itin prasti rezultatai svarbiausiame sezono etape privertė M. Ujiri šią vasarą gerokai pasukti galvą dėl organizacijos ateities. Rimtai svarstęs galimybę nepratęsti sutarčių su Kyle'u Lowry ir Serge'u Ibaka bei užbaigti džiaugsmu ir nusivylimu persipynusį klubo istorijos puslapį, specialistas galiausiai nusprendė išsaugoti komandos branduolį, bet tą padaryti su viena svarbia sąlyga.
Potencialiai paskutinį savo šansą užkopti į Rytų konferencijos viršūnę Ujiri įsakymu „Raptors“ privalės bandyti išnaudoti žengdami nauju keliu ir pamiršdami atkrintamosiose varžybose girnapuse po kaklu tapusį individualų žaidimą.
Teisingi ir ilgai laukti specialisto žodžiai tapo muzika Toronto krepšinio sirgalių ausims, tačiau šiuolaikinėje NBA gražūs teiginiai anaiptol ne visada pavirsta darbais. Lygos analitikai prognozavo, jog „Raptors“ veikiausiai pradės sezoną demonstruodami neryškius žaidimo stiliaus pokyčius, tačiau atėjus lemiamoms kovoms vėl grįš prie sau puikiai pažįstamo krepšinio.
Praėjus ketvirtadaliui reguliariųjų pirmenybių mes jau galime pamėginti apžvelgti realią situaciją Kanados krepšinio klube. Ar Ropliai tikrai bando žaisti komandiškiau? Kiek nuoširdžiai šiam reikalavimui paklūsta komandos lyderiai? Ir ar yra ženklų, išduodančių „Raptors“ siekį grįžti prie senojo žaidimo?
Pagal vieną iš efektyvaus kamuolio judėjimą nusakančių statistikos rodiklių „Raptors“ pastaruosius trejus metus chronoligine tvarka lygoje užėmė trečią nuo galo, paskutinę ir dar kartą paskutinę vietas.
Šis rodiklis – iš žaidimo pataikytų metimų rezultatyvių perdavimų procentas. Kitaip tariant, skaičius, nurodantis perdavimais sukurtų taiklių metimų dalį visų iš žaidimo pelnytų taškų kontekste.
Per minėtuosius trejus metus Toronto krepšininkų fiksuota šio žaidimo komponento statistika buvo ne tik žemiausia lygoje, bet ir kasmet progresavo žemyn: 2014-15 metų sezone Ropliai asistavo 54,7, užpernai – 51,1, o pernai vos 47,2 procento visų savo pataikytų metimų.
Šiame sezone į kampą įsprausta komanda demonstruoja, jog gali metimus kurtis ne tik individualiais, bet ir komandiniais veiksmais. Šiuo metu fiksuojamas 56,2 procento vidurkis leidžia komandai žengti aštuonioliktoje vietoje.
Nors šis skaičius neparodo ypatingai efektyvų kamuolio judėjimą integravusios ekipos žaidimo, šuolis per dvylika vietų bei 9 procentus signalizuoja ženklų anti-komandinio krepšinio vėliavos nešėjų žingsnį link kolektyvinių pastangų puolime.
Siekis žaisti universaliau, nei iki šiol, atsispindi ir komandos lyderių statistikoje. Kyle'as Lowry vidutiniškai išmeta 23 procentais mažiau metimų, nei praėjusiame sezone, o DeMaras DeRozanas fiksuoja aukščiausią rezultatyvių perdavimų vidurkį (4,7) savo karjeroje bei pagal žaidimo vienas prieš vieną (ISO) dažnį iš keturioliktos vietos lygoje smuktelėjo į dvidešimt ketvirtąją.
Efektyvus antrojo komandos penketuko žaidimas prisideda ir prie dar vieno ryškaus D. Casey auklėtinių progreso. Pernai vidutiniškai po 241 perdavimą atlikę Ropliai lygoje buvo tik 27-i, o šiais metais, pakilę iki 291, šoktelėjo į septynioliktąją vietą.
Retesnis žaidimas vienas prieš vieną, daugiau perdavimais sukurtų tikslių metimų bei daug intensyvesnis kamuolio judėjimas. Tokie rezultatai turėtų pelnytai džiuginti tiek M. Ujiri, tiek statiško komandos puolimo išvargintus sirgalius, bet ir ši medaus statinė neapsieina be tiršto deguto šaukšto.
Dar kartą atsiminkime „Raptors“ fiksuojamą po rezultatyvių perdavimų pataikytų metimų procentą – 56,2. Šį skaičių primenu tam, kad pabrėžčiau nesuvokiamai aukštą jo kontrastą su identišku statistiniu rodikliu svarbiausiomis rungtynių minutėmis.
„Ant plauko“ („clutch“) žaidžiamomis akimirkomis – likus žaisti ne daugiau nei penkias minutes ir komandas skiriant penkiems ar mažiau taškų – Toronto klubas visų žaidybinių naujovių atsikrato greičiau, nei galima įsivaizduoti.
Taiklūs „Raptors“ metimai po rezultatyvių perdavimų tokiose situacijose sudaro vos 29 procentus visų iš žaidimo pelnytų taškų. Šis skaičius ne tik nubraukia visą komandinio žaidimo įspūdį, bet ir pažymi įdomią tendenciją – tiek pernai, tiek užpernai Toronto krepšininkai kad ir labai nežymiai, tačiau dažniau kurdavo progas vieni kitiems svarbiausiomis rungtynių akimirkomis.
Toks pokytis sudaro ironišką įspūdį, jog „didvyrių krepšinio“ visų rungtynių metu Toronto žaidėjai atsisako tik tam, kad individualiais veiksmais grįstą puolimo stilių imtų taikyti lemiamais momentais. Tarsi Lowry ir DeRozanas būtų priėmę Ujiri iškeltąją salygą nebyliai priimdami atsakomąjį sprendimą grįžti prie senų įpročių tada, kai metimų kaina tampa brangiausia.
Toks tendencingumas verčia pasvarstyti – ar nuo naujo ir ryškaus „Raptors“ fasado dažai nenusilups atkrintamųjų varžybų kovose? Visgi tokios svarbos akimirkų atitikmuo reguliariajame sezone tėra tik minėtosios „ant plauko“ situacijos, kuriose Toronto lyderiai ir vėl kliaunasi metai iš metų pavedančiais instinktais.
Lowry ir DeRozano bandymas žaisti komandiškiau primena su priklausomybe nuo alkoholio kovojančio žmogaus pasižadėjimą susilaikyti iki švenčių, pasibaigiantį neišmatuojamo masto „sutaupytomis“ išgertuvėmis. Skirtingai nei kasdienybėje, NBA šventės ateina pavasarį. Būtent tuomet ir sužinosime ko verti šiandien įtarimą keliantys „Raptors“pažadai.
