Portalas listverse.com pateikia 10 ligų sąrašą, kurios skleidžia neįprastus kvapus – vienos malonesnius, kitos – ne tokius malonius:

1. Diabetinė ketoacidozė

Kai diabetas tinkamai negydomas, organizmas gamina per mažai insulino, kad galėtų kaupti audiniuose gliukozę. Kadangi ląstelės negali naudoti gliukozės, organizmas negali pagaminti energijos iš cukraus, todėl energiją ima gaminti, skaidydamas riebalus. Šio proceso metu atsiradę produktai vadinami ketonais, o šio proceso metu organizme gaminasi acetonas. Kai diabetu sergančio žmogaus organizme stipriai sumažėja cukraus lygis, gali pavojingai padaugėti ketonų – tai ir vadinama diabetine ketoacidoze.

Diabetinę ketoacidozę galima diagnozuoti pagal žmogaus iškvepiamo oro kvapą – organizme pasigaminęs acetonas skleidžia vaisių kvapą, kurį užuodžia žmonės. Užuosti šį kvapą mokomi ir šunys – jie įspėja šeimininkus, kai kraujyje padidėja cukraus lygis.

2. MSUD

Turintiems vadinamąjį klevų sirupo kvapo medžiagų apykaitos sutrikimą (angl. maple syrup urine disease; MSUD) žmonėms nusišlapinus tualete pasklinda klevų sirupo kvapas. MSUD yra medžiagų apykaitos sutrikimas, kai organizmas neskaido tam tikrų amino rūgščių – valino, leuino ir izoleucino, todėl jos pasišalina su šlapimu ir suteikia jam neįprasto kvapo. Nekaltai skambantis sutrikimas iš tiesų yra pavojingas – jį turintys kūdikiai atrodo sveiki, bet negydant sparčiai pažeidžiamos smegenys, gresia mirtis. Iš pradžių taip pat galimas svorio mažėjimas, diarėja, vėliau – neadekvatus elgesys, haliucinacijos.

Kol kas nuo šios ligos nėra vaistų, įmanoma tik kontroliuoti simptomų aštrumą.

3. Migrena

Žinoma, kad šunys jautriai reaguoja į šeimininkų sveikatos pokyčius. Pitsburgo universitete buvo tirta, kaip šunys reaguoja į migreną. Tyrime dalyvavo šunų šeimininkai, turintys migreną, su savo augintiniais.

Ketvirtadalis turinčių migreną pastebėjo, iki dviejų valandų prieš migrenos priepuolį pasikeitė šunų elgesys. Tiesa, prieš darant išvadas reikalingi išsamesni tyrimai.

O kaip gi šunys įspėja šeimininkus? Tyrimas parodė, kad šunys reaguoja įvairiai. Vieno žmogaus teigimu, šuo ėmė loti, bėgioti ratais ir stipriai vizginti uodegą. Kito šeimininko šuo ėmė inkšti, puldinėti prie šeimininko.

4. Apsinuodijimas arsenu

Arsenas – chemikalas, šimtus metų naudotas daugelio dalykų gamybai – pradedant pesticidais, baigiant kulkomis. Didelį kiekį arseno žmonės gali gauti per užterštus gruntinius vandenis. Pavyzdžiui, nuošaliame Andų kaime Argentinoje gyventojų tolerancija arsenui buvo 20 kartų didesnė, nei leistina norma.

Daugelį šimtmečių arsenu nuodijo karalius, imperatorius, lenktyninius žirgus. Arsenas užblokuoja fermentus, kurie reikalingi organizmui gaminti energiją.

Apsinuodijimo arsenu simptomai: vėmimas, skausmas pilvo srityje, encefalopatija (neuropsichikos būklė), diarėja su krauju, o galiausiai – mirtis.

Dar vienas unikalus apsinuodijimo arsenu simptomas – česnako kvapas, sklindantis nuo aukos kūno. Įdomu tai, kad mokslininkai atrado – česnakas gali padėti apsinuodijus arsenu.

O apsinuodijus cianidu, nuo aukos sklinda midgolus primenantis kvapas.

5. Fenilketonurija

Jei gėrėte dietinio gazuoto gėrimo, tikriausiai pastebėjote ant etiketės įspėjimą, kad gėrime yra fenialanino, ir susimąstėte, ką tai reiškia. Fenilketonurija sergantys žmonės turi saugotis fenialanino.

Negydant fenilketonurijos, gresia psichikos sutrikimas, priepuoliai, elgesio sutrikimai.

Daugelyje šalių tiria, ar naujagimiui nėra šios ligos, kad prireikus tėvai galėtų anksti pradėti gydymą.

Įdomus šalutinis susikaupusio fenialanino poveikis – ryškus kvapas, kuris daugeliui asocijuojasi su pelių kvapu.

Šią ligą pirmą kartą užfiksavo 1934 m. būtent dėl kvapo. Dviejų sutrikusios psichikos vaikų motina kreipėsi į daktarą Asbjorną Follingą, skųsdamasi, kad nuo vaikų sklinda keistas kvapas. Buvo paimti šlapimo mėginiai, atliktas tyrimas ir aprašyta liga.

6. Vidurių šiltinė

1976 m. medicinos žurnale buvo atkreiptas dėmesys į faktą, kad nuo vidurių šiltine sergančių žmonių sklinda kvapas, primenantis šviežiai iškeptos duonos kvapą.

Vidurių šiltinė yra bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterija salmonella typhi. Simptomai būna labai įvairūs – nuo švelnių iki labai stiprių. Galimi vidurių šiltinės simptomai: aukšta temperatūra, silpnumas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas ir rausvas odos bėrimas.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse vidurių šiltinė – reta liga, bet ten, kur prastos higienos sąlygos, ji kur kas dažnesnė. Liga gydoma antibiotikais, tačiau tampa vis atsparesnė vaistams.

7. Narkolepsija

Narkolepsija – tokia liga, kai žmogus užima pačiu netinkamiausiu metu. Sergantiems šia liga būdingas stiprus mieguistumas, haliucinacijos, katapleksija, gali sutrikti motorika. Simptomai atrodo ryškūs, bet kartais metų metus nenustato teisins diagnozės.

Narkolepsija kyla, smegenyse sumažėjus hipokretino. Hipokretinas gaminamas pagumburyje, šis neuromediatorius mus žadina, reguliuoja miegą.

Panašiai kaip migrenos atveju, sergant narkolepsija kūnas skleidžia keistą kvapą.

Vieno tyrimo metu buvo paimti narkolepsija sergančių pacientų ir kontrolinės grupės narių prakaito mėginiai. Tuos mėginius parodė dviem mokytiems šunims. Daugeli atvejų šunys atskyrė narkolepsija sergančių žmonių prakaito mėginius.

Šunų mokymo akademijos direktorė Mary Mcneight sako, kad šunys geba įspėti pacientą, likus 5 min. iki priepuolio pradžios. Šis laikotarpis labai svarbus, nes žmogus gali spėti atsisėsti ar atsigulti, susirasti saugią vietą, paskambinti draugui ar kaip nors sumažinti priepuolio pavojų.

Šunys išmokomi atsigulti prieš žmogų, kad šis sumuktų ne ant žemės, o ant šuns. Taip pat šunis galima išmokyti priminti šeimininkui išgerti vaistų ar padėti nueiti pasiimti vaistų.
Nežinoma, koks komponentas sukelia pakitusį kūno kvapą, toliau atliekami tyrimai.

8. Bakterinės infekcijos

Bakterija pseudomonas aeruginosa sukelia žmonėms daug infekcijų. Šios bakterijos sukelta infekcija būdinga sergantiems diabetu, cistine fibroze, nudegusiems ar vartojantiems narkotikus. Greitai negydant, ši infekcija labai pavojinga, ji dažnai sukelia chaosą ligoninėse.

Ši bakterija laikoma oportunistine, t. y. dauguma jos sukeltų infekcijų kyla po kokių nors ligų. Pavyzdžiui, jei sirgote folikulitu, jau susidūrėte bakterija pseudomonas.

Pseudomonas bakterija identifikuojama laboratorijoje, bet įdomu tai, kad ši bakterijos skleidžia vynuoges primenantį kvapą. Pasirodo, šį kvapą sukelia aminoacetofenonas 2. Šis diagnozavimo kriterijus nėra oficialius, bet gali būti naudingas.

Kai kuriems žmonėms Pseudomonas infekcija asocijuojasi ne su vynuogių, o su tortilijų kvapu.

Yra ir daugiau kvapus skleidžiančių bakterijų. Pavyzdžiui, e. coli bakterija (sukelianti apsinuodijimą maistu) skleidžia gėlių kvapą, eikenella corrodens bakterija (sukelianti infekcija po žmogaus įkandimo) turi baliklio kvapą. Pūlinius sukelianti bakterija streptococcus anginosus turi salsvos karamelės kvapą.

9. Šizofrenija

XX a. septintą dešimtmetį seselės pastebėjo, kad iš psichiatrijos ligoninių tualetų sklinda keistas kvapas. Gana greitai gydytojai K. Smithas ir J. Sinesas nustatė, kad skunko kvapą skleidžia šizofrenija sergančių pacientų kūnai (net išsimaudžius), o kvapas ypač ryškus sergant šizofrenijos forma katatonija.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, žmonės ir žiurkės atskirdavo šifrenija sergančių pacientų kvapą. Po kelių metų K. Smithas ir J. Sinesas padarė išvadą, kad kvapą skleidžia TMHA riebalų rūgštis.
Tuo metu tai buvo reikšmingas atradimas – medikai atrado biologinę sąsają su psichine liga.

XX a. aštuntą dešimtmetį buvo kilusi raganų medžioklė – plačiai manyta, kad toksinas netgi sukelia ligą. Vis tik pritrūko šią versiją patvirtinančių įrodymų.

Dabar žinome, kad TMHA yra prakaito sudedamoji dalis, ypač baltosios rasės žmonių, nerasta įrodymų, kad ji sukelia ligą.

2005 m. mokslininkai pastebėjo, kad šizofrenija sergantiems žmonėms būdingas pakitęs kūno kvapas, o ne tam tikras prakaito komponentas. Šiai teorijai pagrįsti reikalingi išsamesni tyrimai.

10. Parkinsono liga

1975 m. Joy Milne pastebėjo, kad nuo sutuoktinio Leso sklinda keistas kvapas. Ji ėmė priekaištauti, kad jis nesiprausia ar neišsivalo dantų, tačiau jos priekaištai buvo nepelnyti. Moteris jautė, kad vyro kūno kvapas pakito, bet galiausiai jis ėmė pykti dėl nuolatinių priekaištų. Tik po 10 metų Joy suprato, ką ji užuosdavo.

45 m. amžiaus Lesui diagnozavo Parkinsono ligą. Tai neurodegeneratyvinė liga, kuria sergant mažėja neuromediatorų dopaminą gaminančių neuronų, todėl sulėtėja judesiai, kūnas tampa kietesnis, darosi sunku vaikščioti, dreba kuri nors kūno dalis. Nuo vaistų simptomai sušvelnėja.

Viena į pensiją išėjusi seselė pastebėjo, kad po susitikimų su Parkinsono liga sergančiais žmonėmis paramos grupėje ji jausdavo patalpoje muskuso kvapą.

Na o Joy dalyvauja tyrimuose, kuriais siekiama nustatyti, koks komponentas sukelia keistą kvapą Parkinsono liga sergantiems žmonėms.

Ir vėžys

Mokslininkai vis ieško būdų, kaip kuo anksčiau diagnozuoti vėžį. Pasirodo, kad vėžys keičia ir žmogaus kūno kvapą, o tai jaučia šunys. Labradoro retriverio ir airių vandens spanielio mišrūnė Lucy turėjo išskirtinai jautrią uoslę, taigi šeimininkai nusprendė išmokyti ją užuosti vėžį. Per septynerius metus Luzy aptiko daugybę šlapimo pūslės, inkstų ir prostatos vėžio atvejų. Šiuo metu Lucy dalyvauja dideliame tyrime apie ligas diagnozuojančius šunis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)