Vėžiu susergama dėl žalos arba DNR genetinių modifikacijų. Susirgus vėžinės ląstelės sparčiai dauginasi, formuojasi augliai, kurie gali išplisti po visą kūną.
Kai kurias vėžio rūšis lemia genetiniai pakitimai, iš kartos į kartą perduodamas polinkis arba gali nulemti vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu atsiradę genetiniai pokyčiai.
Vieni dalykai, pvz., cigaretės, akivaizdžiai sukelia vėžį, kiti, kaip antai, ant ugnies kepta mėsa, gali šiek tiek padidinti vėžio riziką. Kava pastaruoju metu juodinama dėl joje esančios vėžį sukeliančios medžiagos akrilamido, kita vertus, vis daugėja tyrimų, rodančių, kad saikingas kavos vartojimas organizmui duoda daugiau naudos nei žalos.
Daugybė dalykų gali didinti vėžio riziką, kita vertus, kai kurie, mokslininkų teigimu, yra labiau kenksmingi sveikatai.
Štai didžiausią vėžio riziką keliantys veiksniai ir maisto produktai:
1. Kontraceptinės tabletės
Viena vertus, kontraceptinės tabletės didina krūties ir gimdos kaklelio vėžio riziką, kita vertus, jos mažina gimdos, kiaušidžių ar storosios žarnos vėžio riziką.
2. Cukrus
Mokslininkai jau ištyrė, kad per didelis saldumynų kiekis ne tik sukelia diabetą, bet ir žaloja ląsteles ir didina vėžio riziką.
Ir tai dar ne viskas. Nauji tyrimai parodė, kad cukrus skatina auglių dauginimąsi kūne, nes yra tarsi degalai vėžiui.
Belgas molekulinės biologijos mokslininkas Johanas Theveleinas padarė tokią išvadą po 2017 m. atlikto tyrimo: „Itin didelis cukraus vartojimas sukuria užburtą ratą – vėžinės ląstelės stimuliuojamos, skatinamas jų augimas.“ Šis naujas tyrimas suteikė galimybę suvokti, kokia yra cukraus ir vėžio sąveika, be to, jis gali paskatinti gydytojus sudaryti mitybos planus pacientams.
3. Kai kurios plastiko rūšys
Plastikas pavojingas, ypač tada, kai per įtrūkimus išsiskiria chemikalai.
BPA chemikalas – sintetinis estrogenas, kurio nuo praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio dedama į daugelį plastikos ir gumos rūšių. BPA trikdo endokrininės sistemos veiklą – išbalansuoja hormonus. BPA gali būti įvairių metalinių daiktų sandarinimo glaistuose, plastmasiniuose vandens buteliukuose ir maisto laikymo dėžutėse. BPA yra net ant blizgios etikečių pusės – jis stabilizuoja rašalą. Daugelis plastiko gamintojų jau rašo, kad jų gaminiai be BPA, tačiau šio krūties ir prostatos vėžį sukeliančio chemikalo dar daug kur yra.
4. Perdirbti maisto produktai
Visi maisto produktai, parduodami sandariose plastikinėse pakuotėse ir galioja ne vieną mėnesį, yra greitas sprendimas išalkus, kita vertus, jie didina vėžio riziką.
Neseniai prancūzų mokslininkai pastebėjo, kad daugiau perdirbtų maisto produktų valgę žmonės dažniau sirgo vėžiu.
Prancūzų tyrėjai dar nenustatė, ar ligą sukelia stabilizatoriai maiste, ar plastikinės pakuotės, ar šių dviejų dalykų derinys. Tikėtina, kad gali būti ir daugiau veiksnių.
5. Cigaretės
Tabako pramonė vis bando tai pridengti, bet mes seniai žinome, kad tabako dūmuose yra mažiausiai 70 vėžį sukeliančių chemikalų. Kenčia ne tik rūkantieji – įkvepiantiems cigarečių dūmus irgi gresia vėžys.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrai praneša, kad tiems, kurie namuose ar darbe įkvepia cigarečių dūmų, plaučių vėžio rizika padidėja 20–30 proc.
Ir kramtomojo tabako mėgėjams vėžio rizika yra didesnė.
6. Kepta, skrudinta mėsa
Ant grotelių virš ugnies kepta mėsa yra gardi, minkšta, bet ji didina vėžio riziką. Taip yra todėl, kad mėsos raumenyse yra heterociklinių aminų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių.
Medikai įspėja – kai jautiena, vištiena ar žuvis yra kepama virš atviros liepsnos arba keptuvėje, esant dideliam kaitrumui, išsiskiria riebalai ir sultys, kuriems degant susidaro pavojingi chemikalai, kurie susigeria į mėsą, kurią vėliau valgome. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad minėtos cheminės medžiagos keičia DNR taip, kad gali atsirasti vėžys.
7. Alkoholis
Reguliariai vartojant stipriųjų alkoholinių gėrimų, didėja kepenų, gerklės, krūties ir storosios žarnos vėžio rizika. Amerikos nacionalinio vėžio tyrimų instituto duomenimis, vėžio rizika tolygi išgeriamo alkoholio kiekiui – kuo daugiau alkoholio, tuo didesnė rizika.
8. Sūdyta mėsa, žuvis, marinuoti produktai
Sūdytoje žuvyje daug nitratų ir nitritų – šios kancerogeninės medžiagos gali sukelti žmonėms vėžį. Minėti chemikalai daro žalą DNR, kelia galvos ir kaklo vėžio riziką.
Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų instituto duomenimis, kinai ar jų palikuonys, gyvenantys Britanijoje, dažniau nei kitos etninės grupės serga nosiaryklės vėžiu, nes jų racione gausu sūdytų mėsos ir žuvies patiekalų.
Valgant daug marinuotų daržovių stiprėja skrandžio vėžio grėsmė.
9. Perdirbti mėsos produktai – kumpis, dešrelės ir pan.
Deja. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja – perdirbti mėsos produktai, pvz., dešrainiai, kumpis, dešrelės, gali sukelti vėžį. Taip yra todėl, kad siekiant išsaugoti gaminius ir suteikti skonį, mėsa įvairiai metodais apdorojama – sūdoma, konservuojama, fermentuojama, rūkoma.
Be to, PSO manymu, raudonoji mėsa gali didinti kurių vėžio rūšių (pvz., storosios žarnos) riziką.
10. Akrilamidas, susidarantis kepant ar skrudinant kai kuriuos maisto produktus
Panašiai kaip virš atviros ugnies kepta mėsa gali didinti vėžio grėsmę, taip ir kai kuriuos maisto produktus skrudinant esant aukštai temperatūrai susidaro cheminė medžiaga akrilamidas.
Skrudinant duoną, kavos pupeles, zefyrus ir pan. vyksta vadinamoji Maillardo reakcija ir susidaro akrilamidas.
Akrilamio dozė viename kavos puodelyje veikiausiai jūsų nenužudys – šis chemikalas pavojingas didelėmis dozėmis (tai vienas iš toksiškų rūkančiųjų įkvepiamų chemikalų), tiesa, reikalingi išsamesni tyrimai.
Neseniai Kalifornijos valstijoje kavos gamintojams nurodyta spausdinti ant pakuočių įspėjimą apie vėžio riziką, nors yra nemažai mokslinių tyrimų, rodančių, kad kava naudinga sveikatai, netgi stiprina širdį.
2018 m. peržiūrėjus kelis tyrimus, kuriuose dalyvavo 330 000 žmonių, padaryta išvada – kava stabilizuoja širdies plakimą žmonėms po širdies smūgio ir tiems, kas turi širdies aritmiją.
Tyrėjai pabrėžė – didelis kiekis kavos (9–10 puodelių) gali sukelti širdies problemų, bet mažiau nei šeši kavos puodeliai per dieną žalos neturėtų padaryti.
11. Soliariumas
Sveikatos apsaugos specialistai teigia – deginantis soliariume iki 35 metų amžiaus, iki 75 proc. padidėja melanomos rizika.
Deginimasis saulėje irgi rizikingas, todėl reikia degintis su saiku, teptis apsauginiu kremu nuo saulės, pabūti pavėsyje.
