Tokie rezultatai paaiškėjo iš nedidelio naujo klinikinio tyrimo, paskelbto žurnalo „Appetite“. Jo metu buvo lyginami 39 moterų, dalyvavusių ankstesniame, vienerius metus trukusiame lieknėjimo tyrime, ir 63 moterų, nedalyvavusių šiame tyrime, valgymo įpročiai.

Visos šios moterys keturias savaites kartą per savaitę ateidavo į tyrimo laboratoriją suvalgyti maisto, kuris įvairiomis porcijomis būdavo patiekiamas iš septynių skirtingų produktų, rašo health.com.

Pirmosios grupės moterys, dalyvavusios ankstesnėje studijoje, buvo susipažinusios su įvairiomis lieknėjimo tendencijomis, įskaitant porcijų matavimą, kalorijų skaičiavimą ir sveikesnio maisto vartojimą. Kadangi jos buvo apmokytos kontroliuoti porcijas, mokslininkai tikėjosi, kad jos valgys mažiau maisto.

Tačiau taip neįvyko. Moterys iš abiejų grupių pasidavė vadinamam „porcijų dydžio poveikiui“, kai žmonės būna linkę suvalgyti daugiau, jeigu jiems patiekiamos didesnės porcijos. (Pavyzdžiui, jei maisto porcija padidinama 75 proc., vidutinis suvalgyto maisto kiekis padidėja 27 proc..) Taigi tyrimo autoriai tarp apmokytų moterų ir ankstesniame tyrime nedalyvavusių moterų nepastebėjo reikšmingesnių suvalgyto maisto kiekio skirtumų.

Tačiau vienas skirtumas tarp jų vis dėlto buvo. „Kai patyrinėjome, ką jos rinkosi valgyti, pastebėjome, kad ankstesniuose mokymuose dalyvavusios moterys valgydavo daugiau nekaloringų patiekalų, pavyzdžiui, salotų, ir mažiau tokių kaloringų produktų kaip česnakinė duona“, – sakė tyrimo autorius Farisas Zuraikatas, baigęs mitybos mokslų studijas. Kitaip tariant, nors jos suvalgydavo vienodus maisto kiekius, kalorijų iš savo maisto jos gaudavo mažiau.

Tyrimo metu autoriai moterų nesvėrė, ir kadangi tyrimas truko tik keturias savaites, vargu ar gautų kalorijų skirtumai būtų turėję pastebimą poveikį jų svoriui.

Tačiau F. Zuraikatas mano, kad renkantis sveikesnius ir mažiau kalorijų turinčius maisto produktus, ilgainiui tikrai būtų galima sulieknėti, neribojant maisto porcijų.

Tai nėra netikėta išvada, bet ji primena, kad ideali dieta nebūtinai turi reikšti badavimą. Ir nors pirmosios grupės moterys buvo mokytos kontroliuoti porcijas, panašu, kad joms labiausiai įstrigo bendri sveikos mitybos patarimai – būtent juos moterys įgyvendino praktiškai.

„Gali būti, kad žmonėms yra lengviau nuspręsti, kuris maistas turi mažiau kalorijų, negu priimti sprendimą dėl tinkamo porcijos dydžio“, – pažymėjo jis.

F. Zuraikatas sako, kad žmones reikėtų skatinti daugiau dėmesio skirti maisto mitybinei vertei. „Kai renkiesi mažiau kalorijų turinčius produktus, jų gali suvalgyti daugiau, – teigė jis. – Taigi galėsi jaustis sotesnis ir labiau patenkintas“.

Nors minėtos pirmosios grupės moterys dalyvavo specialiuose apmokymuose, F. Zuraikatas teigia, kad yra kelios pamatinės taisyklės, kurių gali laikytis kiekvienas žmogus, norintis valgyti mažiau kalorijų turintį maistą. Visų pirma, reikėtų rinktis daug vandens turinčius produktus – vaisius ir daržoves. Tokie produktai paprastai turi mažiau kalorijų, negu maistas, kuriame yra mažiau vandens. Jis taip pat rekomenduoja pasidomėti „Volumetrics“ dieta, kurią sukūrė kita šio tyrimo autorė Barbara Rolls ir kuri yra paremta mažai kalorijų turinčiais produktais.

„Mes nenorime, kad žmonės manytų, jog jie visą laiką turi valgyti vien salotas, – sakė F. Zuraikatas. – Yra daug būdų, kaip į kiekvieną valgį galite įtraukti daug vandens turinčių produktų. Jie leidžia mėgautis puikiais skoniais ir valgyti tokius pačius kiekius maisto, bet netrukdo lieknėti ar palaikyti esamą svorį“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)