Apie tai, kodėl svarbūs kraujo tyrimai ir kokias ligas galima juos pasitelkus aptikti, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidente, laboratorinės medicinos gydytoja Dangira Babenskiene.
– Kodėl svarbūs kraujo tyrimai?
– Kiekvienas žmogaus organas organizme atlieka tam tikrą funkciją ir į kraują išskiria atitinkamas medžiagas. Pavyzdžiui, skydliaukė išskiria keturis hormonus, todėl norint patikrinti skydliaukės veiklą, turime atlikti kraujo tyrimus ir žiūrėti, kiek hormonų skydliaukė išskiria. Šiuo atveju svarbu atlikti ne tik vieno hormono tyrimą, nes gali būti, kad vieno išskiriama, kiek reikia, bet kitų – ne. Padarius visų skydliaukės hormonų tyrimus, gauname rezultatą, kiek šių medžiagų yra mūsų kraujyje. Jei per mažai ar per daug, vadinasi, yra problema ir žmogus gydosi.
– Kiekvienas turime savo šeimos gydytoją. Ar vien jo užtenka norint pasirūpinti savo sveikata?
– Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Paprastai šeimos klinikose nemokamai atliekama vos keletas tyrimų: bendras kraujo, šlapimo, cholesterolio ir elektrolitų. Šie tyrimai kompleksiškai bendros organizmo būklės neatskleidžia. Pavyzdžiui, vienas bendro cholesterolio tyrimas yra visiškai neinformatyvus. Reikia atlikti lipidogramos tyrimą, kuris susideda iš keturių cholesterolio frakcijų, todėl konstatavimas, jog padidėjęs bendrasis cholesterolis, dar nereiškia, kad yra kažkas blogai, nes gali būti padidėjusi geroji frakcija, o tai yra labai gerai. Vadinasi, šeimos gydytojo skiriamų tyrimų visiškai nepakanka išsamiam sveikatos ištyrimui.
– Ar laboratoriniai tyrimai naujas dalykas? Daugelis nežino, kad iš kraujo galima pasitikrinti sveikatą.
– Laboratorinėje diagnostikoje labai sparčiai pažengė technologijos, išsiplėtė laboratorinės diagnostikos galimybės, tačiau kol kas apie tai trūksta informacijos. Ne tik pacientai, bet ir gydytojai nežino dabartinės laboratorinės diagnostikos galimybių. Jei lyginsime su automobiliu – reikia tiksliai žinoti, kurią detalę keisti norint išspręsti problemą. Žinoma, galima eksperimentuoti, iš pradžių pakeisti bet kurią vieną detalę, jei dar barška, keisti kitą ir t. t. Lygiai taip pat ir su gydymu. Jei netiksliai diagnozuoji susirgimą, tu eksperimentuoji, skiri brangius ir nepadedančius vaistus, tai užima laiko, ima blogėti paciento sveikata, išleidžiama daug pinigų.
– Kiek netiksli diagnozė yra lemtinga?
– Manau, kad nemažą mirčių nuo ligų atvejų skaičių sudaro netiksli diagnozė. Gal reikėtų to klausti patologų? Laiku neatlikti tyrimai – per greitos pacientų mirtys.
– Kokia situacija Lietuvoje su profilaktiniais tyrimais?
– Tokių tyrimų atliekama labai mažai, o ankstyvos mirtys viršija Europos Sąjungos vidurkį. Valstybė sistemingai jų nevykdo, jie nėra privalomi, viskas palikta savieigai. Dažnai profilaktiniai tyrimai atliekami tik pagal sanitarines knygeles ar rizikos grupes. Mano manymu, toks profilaktinis patikrinimas – per menkas. Žmogui, besirūpinančiam savo sveikata, reikėtų atlikti išsamesnius kraujo tyrimus.
– Visuomenėje populiarėja sveiko gyvenimo būdo idėjos. Ar tai padidins norą profilaktiškai tirtis?
– Jau dabar tai vyksta, žmonės supranta sveiko gyvenimo svarbą. Pacientai prašo medikų skirti tyrimus profilaktiškai, ypač grįžę iš užsienio. Paprastai norinčiųjų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą amžius svyruoja nuo 30 iki 50 metų. Vyresnio amžiaus žmonės tikrinasi dar dažniau, nes vyresniame amžiuje ligos – dažnesnės.
– Kokius kraujo tyrimus rekomenduotumėte atlikti pirmiausia ir kokie yra patys svarbiausi?
– Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie padeda diagnozuoti didelį mirtingumą Lietuvoje sukeliančius susirgimus, t. y. pasitikrinti nuo to, nuo ko dažniausiai miršta žmonės. Kaip žinia, turime dvi dideles rykštes – širdies ir kraujagyslių ligas bei onkologinius susirgimus. Tad cholesterolio ir jo frakcijų, vyrų prostatos ir moterų kiaušidžių vėžio žymenų, mikroelementų kiekio bei bendraklinikiniai kraujo tyrimai, manyčiau, yra patys svarbiausi. Kaip rodo duomenys, reguliariai atliekantys tyrimus ir besirūpinantys savo sveikata serga rečiau.
– Koks Lietuvoje veikiančių medicinos diagnostikos laboratorijų lygis lyginant su Vakarų šalimis?
– Nemanau, kad mes atsiliekame. Dirbame pagal tuos pačius ISO standartus, kurie patvirtinti visoje Europoje – vykdoma kokybės kontrolė, darbuotojų mokymai, dirba kvalifikuoti specialistai. Džiugu tai, kad Kaune turime pirmąją Baltijos šalyse visiškai robotizuotą ir automatizuotą laboratoriją – tai didelis žingsnis į priekį.
