Neseniai Vengrijos sostinėje Budapešte „Political Capital Institute“ organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad ultradešiniųjų politinės partijos Europos Sąjungoje (ES) remia Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ypač Ukrainos krizės kontekste, rašo „Euobserver“.
Šios partijos palaiko Kremliaus poziciją, jog ES ir Vakarai labiau nei Rusija provokuoja įtampos didėjimą bei smurto proveržius Ukrainoje.
Keletas ultradešiniųjų partijas atstovaujančių politikų vyko į Krymą stebėti referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos. Anot jų, tai buvo laisvi ir sąžiningi rinkimai, nors Vakarų pasaulis šio referendumo rezultatus pripažino neteisėtais.
ES įsikūrusių partijų, pasisakančių prieš ES bei palaikančių stiprių nacionalinių valstybių idėja, požiūris sutampa su Kremliaus požiūriu.
„Yra svarbių priežasčių, leidžiančių teigti, kad Rusija siekia kurti šios šalies ir Europos partijų ryšius“, - teigiama atliktame tyrime.
Taip pa tyrimo autoriai pateikia Europos ultradešiniųjų partijų, kurios dalyvauja Rusijos parlamentarų organizuojamuose renginiuose, pavyzdžius.
Italijos „Šiaurės lygos“ praėjusių metų gruodžio mėn. surengtame kongrese dalyvavo Austrijos, Flandrijos, Nyderlandų ir Švedijos ultradešiniųjų politinių pažiūrų partijų lyderiai bei Rusijos Dūmos narys Viktoras Zubarevas, atstovaujantis V. Putino partiją „Vieningoji Rusija“.
Vengrijos ultradešiniųjų partijos „Jobbik“ ir Graikijos neofašistinės partijos „Auksinė aušra“ atstovai buvo pakviesti į Rusijos nacionalinį forumą, kurį šiais metais rengia su V. Putinu glaudžius ryšius palaikanti organizacinė grupė.
Susižavėjimo V. Putinu taip pat neslepia ir nuosaikesnių politinių pažiūrų Jungtinės Karalystės (JK) Nepriklausomybės partijos vadovas Nigelis Farage’as – jis atvirai pavadino V, Putiną sumaniu valdytoju.
Neseniai N. Farage’as pareiškė, kad V. Putinas – dabartinis vadovas, kuriuo jis žavisi labiausiai, o ES rankos suteptos krauju, nes Ukraina buvo priversta rinktis tarp ES ir Rusijos.
Marine Le Pen: naujas Šaltasis karas
Vykstant ginčams dėl ES ir Rusijos santykių, Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen visai neseniai jau antrą kartą šiais metais vyko į Maskvą. Balandžio 11 d. susitiko su Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininku Sergejumi Naryškinu, kuris yra įtrauktas į asmenų, prieš kuriuos taikomos ES sankcijos, sąrašą.
Lankydamasi Maskvoje M. Le Pen išreiškė paramą Rusijai Ukrainos krizės kontekste bei apkaltino ES dėl naujo Šaltojo karto Rusijai paskelbimo.
M. Le Pen teigimu, Rytų Ukrainos regionams turėtų būti suteikta teisė pasirinkti didesnę nepriklausomybę nuo Kijevo. Be to, ji patikino remianti Ukrainos Federacijos sukūrimo idėją. Anot M. Le Pen, tai būtų logiškiausias ir labiausiai pagarbos vertas sprendimas tam, kad situacija šiame regione būtų normalizuota.
Bulgarija jaučia spaudimą dėl sankcijų prieš Rusiją
Nors Bulgarija – NATO ir ES narė, buvusi šios šalies Komunistų partija vis dar palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Rusofilų yra ne tik tarp šios šalies gyventojų, tačiau taip pat ir tarp parlamentarų.
Bulgarijos Socialistų partiją atstovaujantis parlamento narys Georgijus Kadijevas neseniai pareiškė, kad jo tėvas – buvęs Sovietų kariuomenės karys, todėl šiandieną sudėtinga paaiškinti jam, kodėl Bulgarija remia sankcijų prieš Rusiją taikymą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos.
Nors Bulgarijos vyriausybė išreiškė paramą ES sankcijoms, dėl šio sprendimo gali būti jaučiamas spaudimas šalies viduje.
Trapi šios šalies valdančioji koalicija priklauso nuo ultradešiniųjų nacionalistinės partijos „Ataka“ paramos, kuri gali atsisakyti remti vyriausybę, jei ši ir toliau rems sankcijų prieš Rusiją taikymą.
Austrijos ultradešiniųjų flirtas su Rusija
Europoje vykstančių rinkimų stebėjimą paprastai vykdo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), tačiau praėjusį mėnesį įvykusio Krymo referendumo stebėjimą finansavo ir organizavo Briuselyje įsikūrusi Eurazijos demokratijos ir rinkimų observatorija, kuriai vadovauja dešiniųjų politinių pažiūrų politikas Lucas Michelis, kuris, kaip teigiama, žavisi V. Putino vadovaujama partija „Vieningoji Rusija“.
Krymo gyventojams renkantis į rinkimines apygardas, ESBO atstovai net nebuvo įleisti į Krymo pusiasalį.
Tačiau ultradešiniųjų politinių pažiūrų Austrijos parlamento nariai Johannas Gudenusas ir Johannesas Huberis bei parlamentaras Ewaldas Stadieris buvo atvykę į Krymą stebėti referendumą.
Vengriją EP atstovaujanti Bela Kovacs ir Čekiją atstovaujantis EP narys Milanas Sarapatka taip pat buvo tarp delegatų, patvirtinusių referendumo rezultatus, kuriuos pripažino teisėtais tik Rusija, Kazachstanas ir Armėnija.
Vengrijos „Jobbik“ partija – paklusniausia iš visų
Šių metų balandžio 6 d. Vengrijos „Jobbik“ partija surinko daugiau nei 20 proc. rinkėjų balsų ir tapo didžiausia gyventojų palaikymą turinčia Europos ultradešiniųjų partija.
Sklinda kalbos apie partijos „Jobbik“ ilgus metus trunkančius finansinius ryšius su Rusija, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra. Tačiau „Jobbik“ partijai priklausantys politikai atvirai remia Kremlių bei tiki, jog atsisukimas į Rytus ir Rusiją yra būtinas.
V. Putinas taip pat linkęs pasinaudoti ryšiais ir su valdančiosiomis ES šalių narių partijomis, akcentuodamas ES šalių narių ekonominius ir energetinius ryšius su Rusija.
Vengrijos centro dešiniųjų vadovas Viktoras Orbanas susitarė su Maskva dėl atominės elektrinės – Rusija Vengrijai suteiks 10 mlrd. eurų (apie 35 mlrd. litų) paskolą.
Teksto autoriai: Florence Morice iš Paryžiaus; Florianas Peschlis iš Austrijos, Nicoleta Popkostadinova iš Bulgarijos ir Eszter Zalan iš Vengrijos.