Viena šios rezoliucijos bendraautorių, centro dešinės atstovė L. Andrikienė teigė, kad „šiandien Europos Parlamentas pademonstravo tvirtą poziciją ir solidarumą, išreikšdamas paramą Ukrainos ir Moldovos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.

„Mes raginame ES Tarybą ir valstybes nares imtis priemonių prieš Rusijos bendroves ir jų patronuojamas įmones, visų pirma energetikos sektoriuje. Sankcijos turi būti taikomos ir Rusijos investicijų bei turto Europos Sąjungos teritorijoje atžvilgiu. Raginame Ukrainos Vyriausybę tęsti politines reformas, o ES pareiga – padėti jas įgyvendinti“, – pabrėžė europarlamentarė L. Andrikienė.

Europos Parlamentas dar kartą pabrėžė, kad 2014 m. kovo 16 d. Kryme surengtas taip vadinamas referendumas buvo neteisėtas ir jo rezultatai yra niekiniai, nes jis buvo vykdomas kontroliuojant Rusijos karinėms pajėgoms. Nepaisydamos referendumo pasmerkimo tarptautiniu lygiu Rusija skubiai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o tai yra grubus tarptautinės teisės pažeidimas.

„Akivaizdu, kad Rusija ir toliau pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą, Europos Tarybos statutą ir ypač 1994 m. Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų Ukrainai. Be to, faktas, kad po Krymo aneksijos separatistinio Padniestrės regiono Moldovoje Aukščiausioji taryba nusiuntė oficialų prašymą Rusijos Federacijai apsvarstyti Padniestrės prijungimą prie Rusijos, yra akivaizdus Rusijos spaudimo Moldovai įrodymas“, sakoma šiandien Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje.

EP „tvirtai remia Ukrainos ir visų Rytų partnerystės šalių suverenumą, teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę“, o „Rusijos agresijos aktus vertina kaip sunkų tarptautinės teisės ir šios šalies tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą“, sakoma rezoliucijoje. Europarlamentarai „kuo griežčiausiai smerkia destabilizavimo ir provokacijų eskalaciją Rytų ir Pietų Ukrainoje“. Jie „primygtinai ragina Rusiją nedelsiant atitraukti savo pajėgas, teikiančias paramą smurtaujantiems separatistams ir ginkluotoms kovotojų grupuotėms“, ir „nepritaria neteisėtų referendumų, panašių į Krymo, rengimui“.

„Rusijos tvirtinimas, jog ji turi teisę naudoti visas priemones siekdama apsaugoti rusų mažumas trečiosiose šalyse [...], neatitinka tarptautinės teisės nuostatų ir pažeidžia pagrindinius tarptautinės elgsenos XXI a. principus, taip pat kelia grėsmę pokarinei tvarkai Europoje“, – pažymi Europos Parlamentas. Jis reiškia visapusę paramą Ukrainos vyriausybei ir mano, kad ji turi visišką teisę naudoti visas reikiamas priemones siekdama atkurti valdžią okupuotuose miestuose. EP įspėja Rusiją nenaudoti Ukrainos teisėtų veiksmų ginant savo teritorinį vientisumą kaip preteksto pradėti plataus masto karinę invaziją. ES raginama primygtinai remti Ukrainą tarptautinėse institucijose, jei ji nuspręstų iškelti bylą Rusijai dėl jos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimo.

„Būtina, kad ES ir jos valstybės narės, palaikydamos santykius su Rusija, reikštų vieningą poziciją“, – priduria europarlamentarai. Jie ragina būti pasirengus nedelsiant taikyti Rusijai ekonomines sankcijas, imtis priemonių prieš Rusijos bendroves ir jų dukterines įmones, visų pirma energetikos sektoriuje, taip pat Rusijos investicijų ir turto ES atžvilgiu, taip pat persvarstyti visus ES susitarimus su Rusija bei nedelsiant taikyti ginklų ir dvejopo naudojimo technologijų embargą šiai šaliai.

EP nariai viliasi, kad Ženevoje vykstantis keturšalis ES, JAV, Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimas padės rasti diplomatinį krizės sprendimą. Jie pabrėžia, kad sprendimus dėl Ukrainos ateities gali demokratiškai priimti tik patys Ukrainos piliečiai. Rezoliucijoje smerkiamas bet koks išorės spaudimas, kuriuo siekiama atidėti gegužės 25 d. numatytus Ukrainos prezidento rinkimus. Savo ruožtu EP palankiai vertina idėją surengti referendumą dėl būsimo Ukrainos statuso ir teritorinės sandaros, kaip pasiūlė laikinasis Ukrainos prezidentas O. Turčynovas.

Europarlamentarai taip pat pabrėžė, kad Rusijos tvirtinimas, jog ji turi teisę naudoti visas priemones, siekdama apsaugoti rusų mažumas trečiosiose šalyse, kurį savo 2014 m. kovo 18 d. kalboje išsakė prezidentas V. Putinas, ne tik neatitinka tarptautinės teisės nuostatų ir pažeidžia pagrindinius tarptautinės elgsenos 21 amžiaus principus, bet ir kelia grėsmę pokarinei tvarkai Europoje.