Kaip rašo www.euractiv.com, 2012 m. Vokietijoje apsilankius Kinijos ministrui pirmininkui Ven Dziabao (Wen Jiabao), buvo pranešta apie ketinimą iki 2015 m. padidinti dvišalės prekybos apimtis iki 280 mlrd. JAV dolerių (apie 704 mlrd. litų). Šis tikslas tuo metu atrodė ambicingas, tačiau realistiškas.
Tuo metu verslo santykiai darėsi vis glaudesni. Likus keliems mėnesiams iki Wen Jiabao apsilankymo, Kinijos statybų grupės „Sany“ pirkimai iš „Mittelstand“ priklausančios įmonės „Putzmieter“ pasiekė rekordines aukštumas. Su euro zoną apėmusia krize kovojantis Berlynas buvo pasirengęs plėtoti glaudesnius ekonominius ir politinius ryšius su Pekinu.
Praėjus dvejiems metams spartus prekybos apimčių augimas sulėtėjo, o Vokietijos įmonės nukreipė savo dėmesį į kitas augančias rinkas Užsachario Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Tam įtakos turėjo augantys atlyginimai Kinijoje, lėtėjantis ekonominis augimas bei oficialus spaudimas investuoti į nutolusius Vakarų Kinijos regionus.
Netikėtai tarp Vokietijos verslo subjektų prioritetinių krypčių atsirado Gana bei Kolumbija.
"Buvome sutelkę dėmesį į Aziją. Šiuo metu daugybė įmonių domisi, galimybėmis plėtoti verslą kitomis kryptimis“, - sakė Vokietijos federalinės pramonės asociacijos valdybos narys Stefanas Mairas. „Anksčiau į Kinijos pramonę aktyviai investavusios įmonės šiuo metu ima žvelgti į tai kritiškiau.“
Vokietijos ekonominiai ryšiai su Kinija užgožia šios šalies ryšius su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis. Vokietijos įmonės, ypač automobilių gamintojos, skubėjo bendradarbiauti su Kinija sparčiau bei aktyviau nei daugelis kitų valstybių.
„Volkswagen“ tapo pirmąja automobilių gamintoja iš užsienio, kuri prieš 30 metų Kinijoje atvėrė savo parduotuvės duris. Praėjusiais metais penktadalis BMW pardavimų teko Kinijai.
Metiniai prekybiniai srautai tarp Vokietijos ir Kinijos viršija Kinijos ir Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK) bei Italijos prekybinius srautus kartu sudėjus.
Tačiau prieš kelerius metus, kai euro zoną apėmusios krizės akivaizdoje dėl dominčio Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vaidmens jai tapus svarbiausia iš ES šalių narių vadovų Pekinui, ankstesni daug žadantys lūkesčiai pavirto daug realistiškesnėmis prognozėmis dėl to, ką ši draugystė gali suteikti.
Ginčai dėl saulės energijos kolektorių
Berlynas bei kitos Vakarų valstybių sostinės teigiamai įvertino šį mėnesį priimtą Kinijos sprendimą nusisukti nuo Rusijos bei susilaikyti per Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO) vykusį balsavimą tokių būdu pasmerkiant Krymo referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos. Tačiau nevertėtų tikėtis, kad Pekinas atsisakys strateginės partnerystės bei kitų pasaulinės svarbos santykių su Maskva palaikymo.
Be to, Berlynui kelia nerimą didėjanti Kinijos ir Japonijos konfrontacija. Vokietijos pareigūnai neparėmė Kinijos planų, jog Si Dzinpingas vizito Vokietijoje metu turėtų nuvykti prie paminklo Holokausto aukoms atminti dėl galimo nepalankaus šio žingsnio įvertinimo Tokijuje.
Politiniame bei verslo pasaulyje taip pat jaučiama įtampa dėl glaudžių ekonominių Vokietijos ir Kinijos ryšių, nes tai gali turėti įtakos nesveikos priklausomybės susiformavimui.
Praėjusiais metais ES sprendimas taikyti baudas Kinijai dėl saulės kolektorių sukėlė galimą Pekino keršto pavojų, nes buvo stipriai sutrikdyta Vokietijos automobilių gamintojų bei kitų įmonių veikla Kinijoje.
Šios įmonės ėmėsi lobistinės veiklos tam, kad A. Merkel užkirstų kelią didesnei konfrontacijai, kuri vis dėlto turėjo įtakos nepatogių klausimų dėl to, ar Kinija gali įtakoti Berlyne priimamus politinius sprendimus, eskalavimą.
„Jei tapsime per daug priklausomi, Kinija neabejotinai sieks tuo pasinaudoti“, - pareiškė aukšto rango Vokietijos valstybės tarnautojas, kalbėdamas apie ginčą dėl saulės energijos kolektorių. „Jau dabar turime paklausti savęs, kada buvo peržengta riba automobilių pramonės sektoriuje“, - pridūrė jis.
Pekinui ginčas dėl saulės kolektorių tapo svarbiu aspektu plėtojant ekonominius santykius su Berlynu.
Praėjusių metų gegužės mėn. Vokietija tapo vienintele ES valstybe, kurią aplankė naujasis Kinijos ministras pirmininkas Li Kečangas (Li Keqiang).
Tuo tarpu Si Dzinpingas per Nyderlandų ir Prancūzijos teritoriją atvyko į Vokietiją, o toliau ketina aplankyti ES institucijas Briuselyje. Si Dzinpingas taps pirmuoju Kinijos prezidentu, kuris apsilankys Briuselyje bei sakys kalbą dėl ES ir Kinijos santykių Europos koledže Belgijos Briugės mieste.
„Savo apsilankymu Briuselyje Si Dzinpingas siunčia aiškią žinią, jog yra galvojama apie santykius su ES“, - pareiškė Vokietijos tarptautinių santykių tarybai vadovaujantis Kinijos ekspertas Eberhardas Sandschneideris.
Nusivylimas Kinijos rinka
Tačiau kol kas Vokietija vis dar gali mėgautis ypatingu statusu Kinijoje.
Berlyno nenoras įsitraukti į karinius veiksmus užsienio valstybėse primena poziciją, kurios laikosi Kinija.
Nuo 2007 m. įvykusio A. Merkel susitikimo su Dalai Lama, dėl kurio šešis mėnesius buvo jaučiamas Kinijos ir Vokietijos santykių atšalimas, Vokietija atsargiau reiškia savo nuomonę dėl žmogaus teisių problemų Kinijoje nei kitos ES valstybės narės.
„Vokiečiai Pekine kartais vadinami Europos kinais, tai turėtų būti vertinama kaip didžiausias komplimentas“, - patikino ES diplomatas Pekine.
Vokietijos įmonės gamina aukštos kokybės mašinas ir įrengimus, būtinus prekių gamybai Kinijoje. Be to, remiantis Vokietijos centrinio banko pateikiamais duomenimis, tiesioginės Vokietijos investicijos į Kinijos ekonomiką ir vėl didėja.
„Volkswagen“ atstovų teigimu, jie neturi planų mažinti bendradarbiavimą su Kinija. Artimiausiais metais prognozuojamas 5–7 proc. keleivinių automobilių rinkos augimas.
„Volkswagen“ nusprendė nekreipti dėmesio į 2012 m. atskleistą informaciją, patvirtinančią, jog ilgametė šios įmonės partnerė Kinijoje FAW vogė variklių bei duomenų perdavimo sistemų gamybos technologijas.
„Volkswagen“ atstovo teigimu, šios įmonės sprendimas pastatyti pirmąją automobilių surinkimo gamyklą politiškai nestabiliame Šiaurės vakarų Kinijos Sinjango (Xinjiang) regione buvo ypatingai palankiai sutiktas Pekine.
Tačiau naujojo Berlyne įsikūrusio Mercador Kinijos studijų instituto vadovo Sebastiano Heilmanno teigimu, Vokietijos ir Kinijos medaus mėnuo baigėsi.
Vilčių, jog Vokietija, o taip pat ir visa ES, gali tapti geopolitine atsvara JAV, atsirado dėl JAV dalyvavimo Ukrainos krizės sprendime bei ambicingų Laisvosios prekybos sutarties tarp Briuselio ir Vašingtono pasirašymo planų.
Vokietijos įmonėms Kinijos rinkos patrauklumas sumažėjo dėl griežtų vartotojų apsaugos priemonių, kibernetinio saugumo bei politinio nestabilumo.
„Stebimas šioks toks nusivylimas Kinijos rinka“, - samprotavo S. Heilmannas. „Įmonių vadovai priversti keisti strategiją: vietoje to, kad didintų pardavimus, jie netikėtais susiduria su būtinybe imtis struktūrinių reformų bei sąnaudų karpymo“, - pridūrė jis.
Tuo tarpu E. Sandschneideris įsitikinęs, jog Vokietijos pramonės sektoriuje šiuo metu stebimas diversifikavimas.
„Niekas nenori investuoti visų lėšų į nestabilią Kinijos rinką“, - patikino jis.