„Patvirtinome, jog tai kryptis, kuria norime eiti“, - pareiškė Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavieras Bettelis.
Kaip praneša „Euracitv“, šios dvi valstybės atidėliojo sprendimą pritarti ES reformoms dėl nesumokamų mokesčių sąskaita sutaupomų pinigų – derybos vyko net šešerius metus.
Šis politinis susitarimas reiškia, kad atnaujinta direktyva bus patvirtinta kovo 24 d., o per artimiausius dvejus metus ji turės būti įtvirtinta nacionaliniuose įstatymuose.
ES Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy savo pareiškė, jog šis susitarimas yra būtinas tam, kad ES šalys narės galėtų efektyviau kovoti su mokesčių sukčiavimo ir mokesčių vengimo problemomis.
H. van Rompuy pažymėjo, jog ES šiuo metu yra įsipareigojusi pradėti taikyti naują visame pasaulyje vienodą automatinio informacijos apie mokesčius keitimosi sistemą.
„Šią sistemą parėmė visos ES valstybės narės. Banko paslapčiai atėjo galas“, - patikino jis.
Liuksemburgui ir Austrijai buvo daromas papildomas spaudimas, kai Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrai šių metų vasario mėn. paragino pradėti taikyti pasaulinę keitimosi informacija sistemą jau 2015 m.
Šiam sprendimui įtakos turėjo taip pat ir JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktas (FATCA) – tai vienašališkas sprendimas, pagal kurį JAV veiklą vykdantys bankai privalo teikti informaciją dėl juose saugomų lėšų.
Savo ruožtu, Jungtinės Karalystės (JK) organizacijos „Oxfam“ mokesčių ekspertė Catherine Olier įsitikinusi, jog Austrijos ir Liuksemburgo apsisprendimui įtakos turėjo JAV priimtas aktas.
„Šis vienašališkas sprendimas privertė Austrijos ir Liuksemburgo bankus teikti informaciją“, - sakė C. Olier.
Europos Komisijos (EK) teigimu, pataisyta direktyva padės nustatyti mokesčius mokėti vengiančius asmenis bei užpildyti pensijų ir investicinių fondų spragas.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, ES šalys narės nesidalina informacija apie palūkanas, gautas iš su investiciniais, pensijų, kreditų ir patikėjimo fondais susijusių operacijų.
Naujasis teisės aktas skirtas kovai su tarpvalstybiniu mokesčių vengimu, sukuriant apsikeitimo informacija sistemą, pagal kurią ES šalių narių institucijos galės nustatyti asmenis, gaunančius pajamų iš palūkanų kitoje ES valstybėse narėse.
Šiuo metu 26 ES šalyse narėse taikoma neatnaujinta šio ES teisės akto versija dėl automatinio keitimosi duomenimis.
Austrijoje ir Liuksemburge šis teisės aktas nėra taikomas. Šioms valstybėms skirtas pereinamasis laikotarpis, per kurį šiose valstybėse taikomas iš palūkanų už indėlius gaunamų pajamų mokestis.
Abi šios valstybės nesutiko taikyti šio teisės akto tol, kol tokios ES nepriklausančios valstybės kaip Šveicarija ir Lichtenšteinas taip pat nesutiks taikyti šios sistemos.
Už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta jau anksčiau šį mėnesį sakė, kad šios dvi ES valstybės narės yra pasirengusios spręsti šį klausimą.