Kaip praneša „Euractiv“, šie šiurkštoki V. Reding komentarai pasirodė JK vykstant aršiems debatams dėl šios valstybės ateities ES. Jie akivaizdžiai sustiprins Londono Sičio baimes dėl to, kad išstojimas iš ES reikš Londono Sičio kaip pasaulinės finansų sostinės statuso susilpnėjimą.

„Beveik neabejojama, kad išstojimo iš ES atveju Londono Sitis netekų laisvo prieigos prie vieningos ES rinkos“, - pareiškė V. Reding kalbėdama Kembridžo universitete.

„Akivaizdu, kad ES šalių narių tokiu atveju nedomintų galimybė remti centrą, kuris JK išstojimo iš ES atveju taptų užsienio valstybės finansų centru, konkuruojančiu su jų pačių finansines paslaugas teikiančiomis įmonėmis“, - kalbėjo V. Reding.

Taip pat ji įspėjo, jog JK išstojimo iš ES atveju ši šalis atsidurtų panašioje situacijoje, kurioje yra atsidūrusi Norvegija, kuriai yra taikomos ES kaimynės taisyklės, nes ji nepriklauso ES.

„Sudėtinga rasti priežastis, dėl kurių ES šalys narės turėtų suteikti JK neribotą prieigą prie savo rinkų, nereikalaudamos šios šalies paklusti ES reglamentavimui“, - ES poziciją dėstė V. Reding.

Jei 2015 m. bus perrinktas, JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas žada surengti šalyje referendumą dėl narystės ES, tokiu būdu keldamas baimes, jog šešta pagal dydį pasaulio ekonomika gali atsiskirti nuo ES, prie kurios ji prisijungė 1973 m.

Dauguma dešimtąją visos JK ekonomikos dalį sudarančiame ir su Niujorku konkuruojančiame Londono Sityje dėl šių debatų nesijaučia gerai.

Eurointegracijos oponentų teigimu, šis sprendimas dėl galimo JK išstojimo iš ES gimė nutolusių nuo realios situacijos biurokratų galvose. Vis daugiau bankų, tarp kurių ir „Goldman Sachs“ bei „JPMorgan“ įspėja dėl galimo JK išstojimo iš ES pavojų.

Londonas dominuoja užsienio valiutų rinkoje, kurios kasdieninė apyvarta siekia 5 trln. JAV dolerių (12,6 trln. litų), suprekiaudamas dvigubai daugiau JAV dolerių nei JAV bei dvigubai daugiau eurų nei visa euro zona.
Iš finansinių paslaugų teikimo veiklos per pastaruosius finansinius metus, kurie baigėsi 2013 m. gegužės mėn., į valstybės biudžetą buvo sumokėta 65 mlrd. svarų (273,34 mlrd. litų) mokesčių, o tai sudarė 12 proc. visų šios šalies biudžetinių įplaukų.

„Jei JK išstotų iš ES, ji nebegalėtų daryti įtakos ES reglamentavimui“, - įspėjo V. Reding bei pridūrė, jog šiai šaliai tokiu atveju tektų taikstytis su taisyklėmis, kurias nustato ES šalys narės.

Galimas referendumas dėl narystės ES – tai ne vienintelis faktorius, keliantis abejonių dėl JK ateities.

Škotija ketina surengti referendumą dėl nepriklausomybės paskelbimo šių metų rugsėjo mėn. Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso vasario 16 d. pareiškė, jog nepriklausomai Škotijai bus nepaprastai sudėtinga, o galbūt ir visiškai neįmanoma gauti ES šalių narių vyriausybių pritarimą tam, kad įstotų į ES.