Projektas, kuris vadinasi „Naujasis Europos paktas“, siūlo piliečiams išsirinkti vieną iš penkių galimų Europos vystymosi scenarijų.

Grįžimas atgal

Euro įvedimas buvo klaida, jis nemažai pakenkė ir vos nesugriovė mūsų finansų sistemos. Bendrosios valiutos įvedimui reikia daug daugiau nei dabar turime: reikia bendros nacionalinės ir kultūrinės sistemos, vieningos mokestinės ir veikiančios politinės sistemos.

Pažvelkime į situaciją realistiškai: negalime ir nenorime pasiekti tokio integracijos lygmens, kurį pasiekus galima būtų efektyviai naudoti eurą. Pasaulyje nėra piniginių vienetų, kurie nebūtų paremti konkrečiomis valstybėmis, o mes būdami europiečiais negalime leisti sau nueiti taip toli. Pati Europos Sąjungos (ES) idėja nėra bloga, ypač kalbant apie vidaus rinką bei laisvą prekių ir paslaugų judėjimą. Jei mes norime išsaugoti pasiekimus, kurie yra reikšmingi, turime atsisakyti euro.

Euro naudojimo sunorminimas

Euras – gera idėja ir vertingas projektas, tačiau jis negali būti veiksmingas, jei nepaisoma normų. Dėl visų bėdų kaltas ne euras, o tie, kas vykdė machinacijas ir prisirinko įsiskolinimų. Išeitis iš susidariusios padėties gana paprasta: visiškai nebūtina iš naujo svarstyti susitarimų, pakanka tik praplėsti vyriausybių įgaliojimus kontroliuoti ir taikyti sankcijas nusižengiančių valstybių atžvilgiu. Tie, kas panorės likti euro zonoje, turės susitaikyti su suvereniteto praradimu bei išorine kontrole – kito kelio nėra. Jei mes visi paisysime tam tikrų normų, tai mums bus tik į naudą. Tokiu būdu turėsime dideles galimybes veikti bei išsaugosime reikšmingą suvereniteto dalį.

Ekonomiškai veiksmingesnės vyriausybės

Su euru susijusios problemos kyla ne tik dėl normų nepaisymo, bet taip pat ir dėl nepakankamai gerai sudarytos valdymo sistemos. Vieningai valiutai reikia centrinio banko, panašaus į JAV Federalinį rezervų banką. Kuris garantuotų vienodus mokesčius, mokestinius įsipareigojimus, indėlių draudimo fondą, vieningą biudžetą ir bendrą ekonomikos ir finansų ministrą. Be viso šito euras ir toliau liks silpnas ir priklausomas nuo krizių. Vienintelis dalykas, kurį tikrai supratome per krizę, tai faktas, jog euras yra pakankamai stipriai suvaržytas, o Europos centrinis bankas (ECB) nepajėgia jo valdyti savarankiškai. Valdžia, kurią sudaro profesionalūs ekonomistai, galėtų tapti kolegiali bei remtis Europos Komisija (EK), tačiau ji turi sugebėti imtis konkrečių veiksmų.

Jungtinės Europos Valstijos

Ekonomiškai veiksmingos valdžios, kuri nesiremtų politine sistema, idėja absurdiška, tokia pat absurdiška ir vieningos valiutos idėja, neturint vieningos finansų ministerijos. Koks bus šios ministerijos sprendimų legitimumo lygmuo? Kodėl piliečiai turėtų su tokiais sprendimais sutikti? Europiečiai turėtų suvokti, kad vienos valstybės politikos laikai liko praeityje – jiems teks kurti demokratiją Europoje remiantis egzistuojančiomis politinėmis partijomis ir rinkimų sistema, o ne farsu, dėl kurio mums atrodo, jog turime parlamentą ir vyriausybę (EK), tačiau iš tiesų nė viena iš šių institucijų neatlieka savo funkcijų. Jei dabartinė krizė ką ir įrodė, tai tik faktą, kad problemas sukelia pačios valstybės, o visų europiečių interesų negina niekas.

Europos modelio peržiūrėjimas

Visos ankstesnės rekomendacijos klaidingos, nes remiasi glaudesnės Europos arba mažiau glaudžios Europos principu. Tačiau problema slypi tame, kad pats modelis tapo nebetinkamas: ES gyventojai nenori nei glaudesnės, nei mažiau glaudžios Europos – jie nori kitokios Europos. Tokios Europos, kurioje jie patys atliktų svarbiausią vaidmenį, o jų teisės atsidurtų Europos institucijų dėmesio centre. Dabartinis modelis neefektyvus ekonomine prasme bei nelegitimus demokratiniu atžvilgiu. Trumpai tariant, šis modelis jau išnaudojo visą savo potencialą, o tai reiškia, kad prie imantis kokių nors veiksmų, vertėtų pagalvoti apie tai, ar šie veiksmai padidintų gyventojų teises bei kokias galias jiems suteiktų. Švietėjiškam Europos despotizmui turi būti padarytas galas.