Štai keletas europietiškų kalėdinių tradicijų pavyzdžių.

Adventas, advento karūna ir advento kalendorius

 Adventas (lot. „adventus“ – atvykimas) – tai keturių savaičių periodas prieš kūdikėlio Kristaus gimimą. Kai kuriose Vokietijos vietovėse adventas prasideda lapkričio 11 d. – Švento Martyno dieną. Priklausomai nuo šalies, skirtingų šventųjų (Šv. Martyno, Kotrynos, Eligijaus, Barboros, Mikalojaus, Lusijos) atminimas pagerbiamas šiuo periodu. Šios šventųjų paminėjimų dienos kartais tampa svarbesnėmis nei pačios Kalėdos.
 
Advento karūna

Advento karūna iš susuktų eglišakių ir keturių žvakių simbolizuoja keturis metų laikus. Tokias karūnas galima dažnai pamatyti protestantiškuose Vokietijos regionuose. Iš pradžių ši tradicija pasiekė Skandinaviją, o paskui ir kitas valstybes. Keturios žvakės uždegamos viena po kitos kiekvieną advento sekmadienį iki Kalėdų.

Advento kalendorius

Advento kalendoriaus tradicija kilusi iš Vokietijos, ji skirta paskatinti vaikus kantriai laukti Kalėdų. Tam, kad vaikams atrodytų, jog laiko laukti likę nedaug, jiems duodami advento kalendoriai gruodžio mėn. pradžioje su 24 langeliais. Kiekvieną vakarą vaikai atidaro vieną langelį, paskutinis langelis atidaromas Kūčių vakarą, prieš apsilankant Kalėdų Seneliui. Anksčiau už užvertų langelių buvo paslėpti religinių motyvų paveikslėliai, tačiau dabar juos pakeitė saldainiai. Manoma, kad pirmasis advento kalendorius mena 1851 m.
 
Kalėdinė eglė

Kaip ir visžalė gebenė ir bugienis, kalėdinė eglė – amžinojo gyvenimo simbolis. Ši tradicija pirmą kartą paminėta XVI a. Elzase, tačiau, atrodo, jau XI a. namai buvo puošiami „medžių žaluma“. Pradžioje Kalėdų eglė buvo puošiama įvairiomis dekoracijomis, o atėjus Kalėdoms ant eglės buvo uždegamos žvakės. Pavyzdžiui, Vengrijoje eglė puošiama sausainiais, saldainiais ir šokoladukais, kurie gruodžio 24 d. suvalgomi, nenuimant spalvotų popierėlių tam, kad eglė neliktu be papuošimų. XVIII a. Kalėdų eglė jau buvo puošiama visoje Vokietijoje, o tada tradicija paplito ir į kitas šalis. Tačiau kai kurios šalys, pavyzdžiui, Italija ir Ispanija, ilgai delsė perimti šią tradiciją.
Graikijoje Kalėdų eglė neegzistuoja, tačiau žmonės augina Kalėdų rožę, vadinamą „Ellebore“.
 
Kalėdų prakartėlė
 
Apie Kristaus gimimą primenanti Kalėdinė prakartėlė pirmą kartą pasirodė Italijoje, o nuo XIII a. patyrė didelių pokyčių kitose pietinėse katalikiškose Europos šalyse (Ispanijoje ir Portugalijoje) bei Prancūzijoje ir Pietų Vokietijoje. Ankstyvaisiais Viduramžiais prakartėlės buvo statomos bažnyčiose, o liturginiai (Kristaus gimimo) žaidimai buvo rengiami Kalėdų naktį. Įrengta oloje arba arklidėse, tradicinė prakartėlė po truputį tapo įprastu dalyku pamaldžių bažnyčioje besilankančių žmonių namuose. Tuo metu prakartėlėje buvo vaizduojami tik pagrindiniai veikėjai: kūdikėlis Jėzus, Marija, Juozapas, piemenėliai, trys karaliai, arkangelas Gabrielius, asilas ir jautis. Tačiau kai kuriose šalyse prakartėlėje buvo tradiciškai buvo vaizduojami ir kiti veikėjai. Tai ypatingai populiaru Lenkijoje, kur mažos nacionalinių herojų figūrėlės taip pat atsiduria tarp prakartėlės figūrėlių. Be to, prancūzas Jeanas Louisas Lagnelis XVIII a. į prakartėlę patalpino mažas molines figūrėles, vaizduojančias Pietų Prancūzijos veikėjus. Jie vadinami „Santons de Provence“ ir nuo tų laikų labai populiarūs,
 
Kalėdinės mugės
 
Kalėdinės mugės atsirado Viduramžiais. Seniausios buvo rengiamos Austrijos sostinėje Vienoje ir Vokietijos mieste Miunchene. 1570 m. Strasbūre buvo surengta pirmoji kalėdinė mugė. Ši mugė, kurios pavadinimas „Christkindelsmarik“ reiškia kūdikėlio Jėzaus mugę, rengiamą iki šių dienų.
Kalėdinėse mugėse galima aptikti įvairių kulinarinių gaminių bei kalėdinių dekoracijų, prakartėlių ir kitų amatininkų dirbinių.

Šios mugės miestuose sukuria Kalėdų laukimo atmosferą.
 
Dovanos

Nuo senų laikų romėnai teikdavo vieni kitiems dovanas per „Saturnales“ šventę, skirtą dievo Saturno garbei, kuri buvo švenčiama per žiemos saulėgrįžą.

Nesvarbu, ar tai Šv. Mikalojaus diena, Šv. Bazelio diena, Kalėdos ar Naujieji Metai – mes toliau tęsiame tradiciją teikti dovanas. Lotyniškas žodis  „strenae“ pavirto į prancūzišką žodį „etrennes“, reiškiantį dovanas.

Šv. Mikalojus

Nyderlanduose Šv. Mikalojaus (ar Sinterklaas) diena švenčiama gruodžio 5 d. Ši šventė daug svarbesnė nei pačios Kalėdos. Televizijos kanalai netgi transliuoja Šv. Mikalojaus sugrįžimą. Sakoma, kad Šv. Mikalojus gyveno Ispanijoje ir praleisdavo didelę metų laiko dalį, tikrindamas olandų vaikų elgesį.

Jo patarnautojas Pere Fouettard (arba Zwarte Piet) atsakingas už dovanų geriems vaikams paruošimą.

Jie abu į Nyderlandus atvyksta burlaiviu naktį iš gruodžio 5 i 6 d. Jie keliauja namų stogais, o Zwarte Piet į namus patenka per kaminą, taip atgabendamas vaikams dovanas. Štai kodėl jo rūbai juodi nuo suodžių.

Šiaurės Vokietijoje, Belgijoje ir Austrijoje minima Šv. Mikalojaus diena.
 
Šv. Lusija
 
Kiekvienais metais gruodžio 13 d. Švedijoje švenčiama šviesos globėjos Šv. Lusijos diena.
Legenda apie kankinę Lusiją iš Sirakūzų mena IV a.

Legendoje pasakojama apie tai, kaip Lusija padėjo krikščionims, kuriuos persekiojo romėnai, išgyventi, atnešdama į jų slaptavietes maisto.

Tam, kad apšviestų sau kelią, ant galvos ji užsidėdavo žvakių karūną.

Gruodžio 13 d. jaunos Švedijos merginos, apsirengusios ilgais baltais naktiniais, o ant galvos užsidėjusios karūnas su degančiomis žvakėmis, vaikšto po savo namus ir vaišina pyragu savo šeimos narius.

Taip pat organizuojamos Šv. Lusijos procesijos, pirmoji buvo surengta 1927 m.
 
Kalėdų Senelis
 
Kalėdų Senelis (taip pat žinomas Santa Clauso Anglijoje, Babbo Natale Šiaurės Italijoje, Mos Craciunen Rumunijoje ir kitokiais vardais), toks, kokį mes jį žinome šiandieną, su balta barzda ir raudonu kostiumu (paveldėtu iš žymaus gėrimo prekinio ženklo), kilęs iš anglosaksų folkloro.
Kalėdų Senelis gyvena Suomijos šiaurėje su savo ištikimu šiaurės elniu. Kalėdų Senelis atvyksta ant rogių gruodžio 24-osios naktį, kad išdalintų dovanas geriems vaikams, į namus jis patenka per kaminą.

Šis veikėjas turi daug prototipų Prancūzijoje: Father Chalande Sovoyard, Father January Bourguignon ir Basque Olenzaro.

Tačiau Šventasis Mikalojus laikomas pagrindiniu Kalėdų Senelio prototipu.
 
Šv. Bazilijus
 
Remiantis graikų ir kipriečių tradicijomis, Kalėdų Senelis balta barzda ir raudonu kostiumu teikia dovanas vaikams, o Šv. Bazilijus dovanas atneša sausio 1-ąją.

Tai laibesnis ir kuklesnis personažas, jis dėvi ne tokius šiltus rūbus. Šv. Bazilijaus minėjimo dienos išvakarėse, anksti ryte vaikai švenčia jo atvykimą ir eina pas kaimynus prašyti saldainių.
Šv. Bazilijaus dienos pyrage paslepiamos monetos ir jis valgomas kartu su šeima.
 
Trys karaliai

Ispanijoje išmintingųjų karalių Merkelio, Kasparo ir Baltazaro reikšmingumas prilygsta Kalėdų Seneliui kitose šalyse. Sausio 6 d. ispanų vaikai atsistoja prie namo durų ar langų, savo šlepetes jie pripildo maistu išminčiams ir avižomis išminčių kupranugariams. Vaikai keičiasi dovanomis su išminčiais, atvykusiais iš Rytų, kurie yra pavargę po kelionės.

Išminčiai geriems vaikams atneša žaislų, o išdykusiems – anglies. Remiantis suomiška legenda, Kalėdų Senelis – tai ketvirtasis išminčius. Kadangi jis gyvena toli, planetos Šiaurėje, niekada nebuvo Betliejuje ir nematė kūdikėlio Jėzaus.
 
Befana

Pietų Prancūzijoje Befana atneša dovanas vaikams sausio 6 d. Remiantis legenda, išminčiai pranešė apie Kristaus gimimą šiai raganai, tačiau ši supainiojo kelią. Nuo tada ji ieško kūdikėlio Jėzaus ir palieka po dovaną kiekvienam vaikui, manydama, kad galbūt tai ir yra Jėzus. Atrodo, kad ją galima matyti, skrendančią ant šluotos naktiniu dangumi prieš auštant, sausio 6 d., o ant jos nugaros – didžiulis krepšys su dovanomis.