Galbūt jos galėtų suteikti lemiamą persvarą kovoje su įžūliais pažeidėjais.

Viršijus saugų greitį įvyksta apie 30 % mirtinų eismo įvykių. Be to, pasak ES statistikos, apie 40–50 % vairuotojų važiuoja greičiau nei rekomenduojama, o 10–20 % viršija leistiną greitį daugiau kaip 10 km/h. Nors bendra avaringumo statistika Europoje pastaruoju metu gerėjo, greičio viršijimas kasmet vis dar pareikalauja tūkstančių gyvybių.

Akivaizdu, kad važiavimas nesaugiu greičiu gerokai padidina avarijos tikimybę. Savaime suprantama, kad kuo didesnis automobilio greitis, tuo sunkiau jį suvaldyti, ypač mažiau patyrusiems vairuotojams. Didėjant greičiui, ilgėja automobilio stabdymo kelias, todėl visiškai nesvarbu – jūs pradedantis vairuotojas ar ilgametį stažą turintis profesionalas, nes avarinės situacijos atveju stabdyti greitai važiuojantį automobilį bus taip pat sudėtinga.

Greitis tiesiogiai susijęs ir su žala, patiriama eismo įvykių metu. Kuo greičiau važiuojama, tuo didesnė smūgio jėga susidūrimo metu tenka tiek automobiliui, tiek su juo susidūrusiam objektui. Tai reiškia, kad labiau nukenčia ne tik greitį viršijęs transportas, bet ir jame esantys žmonės, taip pat ir kiti automobiliai, į kuriuos trenkiasi „kelių ereliai“, nekalbant jau apie pėsčiuosius.

Priemonių arsenalas – platus

Kovoje su greičio viršytojais visos Europos šalys taiko kombinuotas priemones. Pradėkime nuo inžinerinių ir techninių būdų stabdyti įžūlių vairuotojų siautėjimą. Inžineriniai sprendimai gali pasitarnauti kelių eismo saugumo situacijai gerinti bei būti veiksminga priemone prieš greičio viršytojus. Kai kuriose vietose, tarkim prie nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų, inžineriniai sprendimai gali gerokai pagerinti situaciją.

Sprendimų spektras gan platus – įrengiami greičio ribojimo kalneliai, greitį mažinanti kelio danga ir t.t. Šios priemonės lėtina automobilio važiavimo greitį. Taip pat naudojamas ženklinimas, tačiau kelio ženklai fiziškai transporto nesulėtina, tik įspėja vairuotojus laikytis reikalavimų.

Inžineriniai sprendimai dažnai duoda gerų rezultatų – nuo 1985 m. Nyderlanduose net 10-15 proc. miestų kelių buvo įrengti inžineriniai greičio ribotuvai (kalneliai, susiaurėjimai, specialūs apvažiavimai ir t.t.). Skelbiama, kad pastaruoju metu tokie „patobulinti“ keliai miesto vietovėse sudaro apie pusę visų kelių. Pokyčiai labai svarbūs, nes mieste greičio viršijimas kelia pavojų labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems.

Dar viena priemonė – greičio matuokliai. Automatiniai greičio matuokliai veikia nuotoliniu būdu. Jie užfiksuoja greitį viršijusį automobilį ir vėliau skiriama nuobauda. Kurios greičio kontrolės priemonės gali būti naudojamos, priklauso nuo šalies teisinės sistemos.

D. Britanijoje veikiančios sistemos principai skelbiami tinklapyje dft.gov.uk. Skelbiama, kad greičio fiksatoriai turi būti aiškiai matomi vairuotojų. Visuotinio greičio stebėjimo tinklo įdiegimas D. Britanijoje padėjo gerokai sumažinti įvykių, kuriuose sužeidžiami ar žūsta žmonės, skaičių, nors greičio viršijimo atvejų vis dar daug.

Nyderlanduose kasmet net šeši milijonai greičio viršymo atvejų užfiksuojami automatinių greičio matuoklių. Ši šalis taiko įdomią praktiką. Tik kas penktas greičio matuoklis yra veikiantis, tačiau vairuotojai nežino, kurie prietaisai veikia, o kurie ne, nes veikiančių matuoklių lokacija nuolat keičiama. Švedijoje įdiegta panaši sistema.

Prancūzijoje su KET pažeidėjais, taip pat ir greičio viršytojais ypač aktyviai kovojama nuo 2003 m. Šalyje yra įrengta nemažai greičio matuoklių. Jų dislokavimo vieta viešai skelbiama. Skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, visi matuokliai yra veikiantys.

Nuo žmogiškųjų išteklių iki modernių technologijų

Žmogiškiesiems ištekliams kovoje su keliuose lyg lenktynių trasoje besijaučiančiais vairuotojais galime priskirti neautomatinius greičio matuoklius, kuriuos naudoja policijos pareigūnai, nustatinėdami konkretaus automobilio greitį. Pareigūnai Europos šalyse pažeidėjus gaudo įvairių akcijų metu arba atsitiktine tvarka. Taip pat naudojami nepažymėti policijos automobiliai, kuriuos įrengti greičio matuokliai.

Kaip skelbiama tinklapyje ec.europa.eu, prevencija kovoje su KET pažeidėjais, taip pat ir greičio viršytojais yra ne mažiau svarbi nei kitos priemonės. Visuomenės švietimas ir informavimas vis labiau taikomas tiek naujose narėse, tiek ir ES senbuvėse. Jau pradinėse klasėse daug kur į programas įtraukiami saugaus eismo klausimai. Vairuotojų rengime taip pat vis daugiau kalbama apie greičio viršijimo pavojus.

Papildomi vairavimo kursai taikomi kai kuriose šalyse. Dažniau jie yra privalomi, ypač pažeidėjams. Vis dėlto, daugumoje valstybių kursai susiję su mėgėjų važinėti apsvaigus „perauklėjimu“ ir tik Austrijoje, Suomijoje, Šveicarijoje kursai skirti ir greičio viršytojams.

Visuomenės informavimo kampanijos – dar vienas prevencijos būdas. Nors daugiausiai socialinių kompanijų skirta kovai su vairavimu išgėrus, būtina ne ką mažiau dėmesio skirti ir suvokimui apie greitį ir jo viršijimo pasekmes.

Tinklapyje breakingnewsenglish.com rašoma, kad kovoje su greičio viršytojais bandoma pasitelkti ir naujausias technologijas. Viena jų – į automobilius galėtų būti privalomai montuojamas specialus prietaisas. Jis būtų valdomas iš satelitų ir veiktų dvejopai – iš pradžių perspėtų vairuotoją apie viršytą greitį, o vėliau, jei pastarasis nemažintų greičio, automatiškai perimtų automobilio valdymą. Manoma, kad ši technologija iki 2020 m. galėtų sumažinti žuvusių keliuose skaičių net trečdaliu. Tai galėtų nulemti ir esminę persvarą kovoje su greičio viršytojais, kurių kartais neveikia nei prevencija, nei radarai, nei pareigūnų reidai.

Lietuvos pareigūnai seka Europos patirtimi

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos darbuotoja Aistė Dijokaitė MyEP papasakojo, kad Vilniaus apskrities pareigūnai per devynis šių metų mėnesius už greičio viršijimą surašė jau 19636 protokolus. Lietuvoje tuo tarpu per šį laikotarpį fiksuota per 86 000 greičio viršytojų.

Pasidomėjus, kaip sostinės pareigūnai kovoja su greitį viršyti mėgstančiais vairuotojais, paaiškėjo, kad per daug nesiskiriame nuo kitų ES šalių ir kovojame panašiais būdais kaip ir europiečiai.

Pasak pareigūnės, greitis kontroliuojamas motyvuotai pasirinktose vietose, atsižvelgiant į eismo požiūriu nesaugiausias vietas. „Transporto priemonių greitis fiksuojamas mobiliais greičio matavimo prietaisais, be to, naudojami policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėti tarnybiniai automobiliai, kuriuose įrengta greičio bei kitų pažeidimų fiksavimo įranga. Taip pat greitis fiksuojamas ir stacionariais greičio matavimo prietaisais”, – teigė ji.

Ji pabrėžė, kad siekiant gerinti situaciją keliuose Lietuvoje norima atkurti baudos balų sistemą.

Be žmogiškųjų ir technologinių būdų gerinti situaciją keliuose ir kovoti su greitį viršijančiais bei pavojų sau bei aplinkiniams keliantiems vairuotojams labai svarbi ir prevencija. Jos naudą pabrėžė ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.

„Visoje šalyje vykdomos prevencinės priemonės, vadovaujantis Eismo dalyvių kontrolės priemonių, vykdomų šalies keliuose, planu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu. Organizuojami susitikimai su visuomene, saugaus eismo pamokos vedamos švietimo ir mokslo įstaigose. Eismo dalyvių sąmoningumui ugdyti įtakos turi ir socialinė reklama, žiniasklaidos skiriamas dėmesys eismo saugumui, prie to prisideda ir Lietuvos katalikų bažnyčia”, – pasakojo jis.

G. Aliksandravičius įsitikinęs, kad „eismo sistemą galėtų pagerinti tobulesni ir greičiau įgyvendinami inžineriniai sprendimai, saugesnės transporto priemonės, atsakomybės už padarytą pažeidimą neišvengiamumas”.