Vis dėlto verslininkai pabrėžia, kad norint adaptuoti verslo idėją mūsų šalyje, pirmiausiai reikia įvertinti kiekvienos rinkos individualumą.

Pritaikė darbo patirtį

Pirmoji verslo idėja – mūsų tautiečio buvo pastebėta Didžiojoje Britanijoje. Įmonės „Valdorama“ įkūrėjas ir savininkas Evaldas Nokas teigia mobilaus padangų montavimo verslo modelį pasiskolino iš šios šalies, nes ten dirbo panašioje įmonėje. Pamanęs, kad tokį verslą galėtų plėtoti ir Lietuvoje, vyras ėmėsi įgyvendinti savo idėją. „Pastebėjau, kad ten ši paslauga labai populiari, todėl nutariau pabandyti idėją realizuoti Lietuvoje“, – pabrėžė E. Nokas.

Pasidomėjus, kaip sekėsi kurti verslą mūsų šalyje, entuziastas pasakojo, jog Lietuvoje sužavėjo paslaugos galimybių geografija, tai, jog visoje šalyje praktiškai nebuvo analogiškų įmonių. Be šios iniciatyvos, verslininkas bandė pritaikyti ir kitas D. Britanijoje pastebėtas naujoves, tačiau čia sekėsi sunkiau. „Ne visus verslus pavyko įgyvendinti. Galvojau apie mobilų automobilių plovimą, tačiau to nepavyko dėl ekologinių reikalavimų, nes būtų buvę labai sudėtinga surinkti panaudotą vandenį. Mobilus alyvos keitimas – kita iniciatyva. Tačiau ji kol kas nukelta į ateitį“, – pasakojo jis.

Paklausus, kas mūsų šalyje naudojasi mobilaus padangų keitimo ar remontavimo paslauga, E. Nokas patikino, jog dirba su plačiu klientų spektru – nuo didelių įmonių iki privačių asmenų, o visi darbai atliekami kliento pasirinktoje vietoje. Nors verslininkas neslėpė, kad šioje rinkoje yra ir iššūkių – ne visi klientai laiku atsiskaito, E. Nokas džiaugėsi nemažais pasiekimais. „Jau galime aptarnauti 70 proc. šalies teritorijos, nuo vieno žmogaus 2006 m. kolektyvas išaugo iki 13 žmonių“, – sakė jis.

Nustebino kalbos apie atlyginimus

Paprašius papasakoti, kuo verslas Lietuvoje skiriasi nuo verslo D. Britanijoje, įmonės savininkas teigė, kad visų pirma skiriasi visuomenės požiūris. „Užsienyje įprasta manyti, kad jei jau esi sukūręs verslą ir steigi darbo vietas, tai tu jau kažko vertas, nes paaukojai dalį savęs ir savo laiko ne tik asmeninės, bet ir darbuotojų gerovės kūrimui, prisidedi prie ekonomikos augimo. Lietuvoje tuo tarpu daug manančių, jog versle yra tik vagys, tačiau bent sau darbo vietos jie kažkodėl sukurti nelinkę“, – įsitikinęs E. Nokas.

Verslininkas pastebėjo, kad mūsų šalyje dirbantys žmonės išvykę svetur dažnai dirba daug daugiau, kartais net ir nelegaliai. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad kiekvienoje šalyje yra įvairių darbuotojų, taip pat nevienodai vertinančių darbą bei uždarbį.

Įmonės vadovas teigė, kad mūsų žmonės labai dažnai bando lyginti, kiek galima uždirbti Lietuvoje ir užsienyje. „Teko aptarnauti klientą, kuris labai džiaugėsi Airijoje uždirbdamas 1000 eurų. Su šypsena jam paaiškinau, kad pusė mano darbuotojų, dirbdami panašų darbą tą patį laiką, gauna šią sumą“, – teigė jis.

Susižavėjo nauju produktu

Dar viena sritis, kurioje tautiečiai panaudojo užsienio patirtį – maisto produktai. UAB „Yogis“ įkūrėjos teigia, kad pirmą kartą šaldyto jogurto ledus paragavo Ispanijoje, vienoje šios šalies vietinių jogurtinių.

„Sužavėjo pats produktas – šaldyto jogurto ledai yra puiki alternatyva tradiciniams ledams, tik daugeliu atvejų lengvesnė ir sveikesnė, nes gaminamas iš natūralaus jogurto, tai lemia, kad produktas mažai kaloringas. „Yogio“ šaldyto jogurto pateikimas taip pat ypatingas – jis pateikiamas su pasirinktais ir mėgiamais priedais – vaisiais, saldumynais, riešutais”, – pasakojo įmonės įkūrėja Vilma Žilėnaitė, verslą plėtojanti su seserimi.

Paklausus, kokias dar užsienyje pamatytas idėjas pritaikė mūsų šalyje, įmonės atstovė pasakojo, jog jų kavinė yra pirmoji kavinė Lietuvoje, kurioje galima ragauti „Bubble Tea“ – taivanietišką arbatos gėrimą su sprogstančiais sulčių burbulais. „Šį gėrimą taip pat atradome užsienyje, Lietuvoje jis sparčiai populiarėja. Keliaudamos nuolat pastebime ir domimės svečių šalių maitinimo sektoriaus naujovėmis, vertiname kaip galime jas pritaikyti Lietuvoje”, – teigia ji.

Tačiau jauna verslininkė kalba ir apie būtinybę visapusiškai įvertinti užsienyje pamatytą naują idėją ar produktą. „Kiekvienos šalies rinka yra skirtinga, todėl net radus labai įdomią ir naują idėją reikia detaliai įvertinti jos pritaikymą Lietuvos rinkai. Verslo tendencijos rodo, kad nėra vieno universalaus verslo „recepto“ kiekvienai šaliai, nes produktas ar paslauga turi būta adaptuojama vietos rinkai”, – sakė verslininkė.

Didžiausias iššūkis – sezoniškumas

Moteris pasakojo pastebėjusi, jog jos pateikta idėja susidomėjo įvairaus amžiau klientai, daugiausiai jaunimas. „Pasirinkimas kavinėje yra platus, todėl kiekvienas gali atrasti savo mėgstamą gėrimą ar desertą, taigi ir klientų spektras labai įvairus – moksleiviai, studentai, šeimos, jauni specialistai”, – teigė entuziastė.

Verslininkė vardija ir kitus veiklos pasiekimus – atidarytos jau dvi ledainės, pajūryje vasarą veikė „Yogiomobilis” – pirmoji Lietuvoje ledainė ant ratų. Nepaisant entuziazmo, V. Žilėnaitė atskleidė ir šio verslo spragas. „Didžiausias iššūkis – sezoniškumas. Lietuvoje ledų suvartojimas šiltuoju ir šaltuoju metų laiku skiriasi drastiškai, tuo tarpu daugelyje šalių ledų paklausa šaltąjį sezoną sumažėja nežymiai“, – įsitikinusi ji.

Naują veiklos sferą Lietuvoje atradusi moteris taip pat pastebėjo, kad požiūris į verslą mūsų šalyje ir užsienyje vis dar skiriasi. „Kiek tenka bendrauti su partneriais iš užsienio valstybių, matome kad Vakarų Europoje verslininkai drąsiau investuoja į naujų produktų kūrimą bei naujas verslo sritis. Lietuvoje požiūris į verslą vis dar yra gan konservatyvus ir uždaras. Verslininkai nėra linkę rizikuoti, išbandyti naujas idėjas, sritis, o pradėdami verslą mieliau renkasi jau Lietuvoje veikiančius modelius“, – pastebėjo V. Žilėnaitė.

Internetinė iniciatyva

Daiva Gerulytė, internetinio puslapio raskgreitai.lt įkūrėja, verslo modelį pasiskolino iš Skandinavijos. Moteris pasakoja, kad su panašiais paslaugų portalais pirmiausiai susidūrė Švedijoje. „Vėliau, kai pradėjau domėtis daugiau, radau panašių Norvegijoje, Prancūzijoje, Anglijoje“, – pasakoja verslininkė.
Daiva Gerulytė (Aušros Barysienės nuotr.)

Pasidomėjus, kuo tokie paslaugų portalai išskirtiniai, D. Gerulytė tvirtina, jog ją sužavėjo principas, kuriuo padedama klientui susirasti tinkamą paslaugų teikėją. „Man, kaip tuo metu nekalbančiai švediškai, skambinėti į įvairias bendroves, kur pradžioje dažniausiai tenka bendrauti su automatiniu atsakikliu, buvo sudėtinga. O čia – parašai, ko reikia (gali rašyti angliškai), ir su tavimi susisiekia bei iškart pateikia pasiūlymus, ir juos gali palyginti. Vėliau atradau, kad klientų paliekami atsiliepimai irgi labai padeda pasirenkant,“ – sakė ji. Moteris pabrėžė, kad „patiko idėja, kad dėmesio centre yra klientas, t.y. ne paslaugų teikėjai, o klientai skelbia savo užklausas bei gauna pasiūlymus, o taip taupomas klientų laikas, pasiūlymai pritaikomi asmeniškai jam“.

D. Gerulytė pasakojo, kad šiuo metu daugiausiai dirba su vilniečiais, nes aprėpti visą Lietuvą reikėtų didesnių fizinių bei finansinių pajėgumų. „Raskgreitai.lt yra internetinis portalas, skirtas tiems, kas ne tik kasdien naudojasi internetu, bet ir brangina savo laiką. Todėl mes orientuojamės į aktyvius dirbančius žmones, ypač moteris, nes ant jų pečių vis dar gula nemaža buities darbų dalis“, – teigia verslininkė.

Stebina verslininkų nepatiklumas

Paklausus, kaip sekasi plėtoti verslą, entuziastė pasidžiaugė, jog klientai, sėkmingai išbandę portalo paslaugas, vėl sugrįžta su naujomis užklausomis. „Taip pat matome, kad kai kurioms paslaugoms šis modelis jau dabar pasiteisino, kitoms reikia dar kai ką pakeisti, kad procesas vyktų sklandžiau. Mūsų modelis tinka ne visų paslaugų paieškai, todėl, siekdami klientams pasiūlyti patogiausius būdus surasti ieškomą paslaugą, tariamės su kitais paslaugų portalais dėl bendradarbiavimo“, – sakė ji.

Portalo įkūrėja pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar pasitaiko požiūris, jog klientas turi kreiptis ir prašyti paslaugos, o ne paslaugų teikėjas ją siūlyti. „Tačiau šis požiūris keičiasi, ir tikrai yra nemažai paslaugų teikėjų, kurie nemato problemos dirbti mūsų siūlomu principu“, – pasidžiaugė D. Gerulytė.

Vis dėlto, vienu iš iššūkių verslui ji įvardijo nepatiklumą. „Kai kurie verslininkai labai nepatikliai žiūri į siūlomas naujoves. Net atsisako pasiūlymo nemokamai išbandyti portalo galimybes. Įtikinti, kad tai nėra eilinis reklamos portalas, ne visada pasiseka”, – atviravo raskgreitai.lt įkūrėja.

Paklausus, ką moteris mano apie bendrą verslo situaciją Lietuvoje, D. Gerulytė tvirtino, jog nors būtų galima kaltinti lietuvius verslininkus godumu, kai darbuotojams mokami maži atlyginimai, tačiau iš dalies galima suprasti ir darbdavius. „Nuolat besikeičiantys mokesčiai, įstatymai, įvairūs kiti reguliavimai verčia kuo greičiau susigrąžinti įdėtas investicijas, mažiau dėmesio skiriant patrauklios darbinės aplinkos formavimui. Tuo tarpu Vakaruose verslininkai pasitenkina mažesne investicijų grąža, nes gali aiškiau susidėlioti ilgalaikius verslo vystymosi planus ir daugiau dėmesio skirti darbuotojų motyvavimui, kas ateityje atsiperka didesniu bendrovės pelnu“, – tvirtina verslininkė.

Vis dėlto ji pastebėjo, kad ir užsienyje ne visi verslininkai yra sąžiningi. „Su smulkiuoju verslu Švedijoje susidūriau tik kaip klientė. Pasitaikė ir ten gauti nekokybiškų paslaugų ir ilgai derėtis dėl broko ištaisymo“, – sakė ji.