Buvęs Jugoslavijos saugumo tarnybos EDBA pareigūnas Josipas Perkovičius, kurio ieško Vokietija už Kroatijos piliečio Stepano Djurekovičiaus nužudimą, kaip tvirtinama, pavogė 200 milijonų JAV dolerių (daugiau nei 517 milijonų litų) iš naftos įmonės „INA“ ir pabėgo į Vokietiją, kur tapo disidentu. Įstatymas dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo iš esmės suderina Kroatijos įstatymus su Europos teise, o tai ypatingai reikšminga Europos arešto orderių vykdymui.
Kaip rašo www.euinside.eu, pirmąją Kroatijos narystės ES dieną toks orderis buvo gautas iš Vokietijos dėl J. Perkovičiaus, kuris nebuvo teistas už 1983 m. įvykdytą nusikaltimą nei Kroatijoje po to, kai ši šalis tapo nepriklausoma nuo Jugoslavijos, nei Jugoslavijoje iki Kroatijos atsiskyrimo.
Tačiau šiuose įstatymo pakeitimuose nurodoma, kad Europos arešto orderiai įgyvendinami tik nusikaltimų, įvykdytų po 2002 m. atveju (2002 m. europinis arešto orderis atsirado ES). Tai reiškia, kad nusikaltimų, įvykdytų iki 2002 m., atveju ekstradicija tampa neįmanoma, kas sukėlė atsakingos už teisingumą Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojos Viviane Reding pasipiktinimą.
Vokietijos ministras pirmininkas nusiuntė laišką EK, reikalaudamas imtis veiksmų dėl Kroatijos. Tačiau Kroatijos ministras pirmininkas Zoranas Milanovičius linkęs kartoti, kad jei Vokietijos parlamentas kažko reikalauja, tai dar nereiškia, kad to taip pat nori ir vokiečiai. Šie įstatymo pakeitimai meta šešėlį ant Kroatijos prisijungimo prie ES, kas, kaip tikėtasi, turėjo pagyvinti stipriai išsekintą ES plėtimosi procesą, kuris patyrė nesėkmę, galimai turėsiančią ilgalaikių pasekmių.
Likus kelioms savaitėms iki prisijungimo dienos, buvo tikėtasi, jog į oficialią ceremoniją Zagrebe atvyks Vokietijos kanclerė Angela Markel. Tačiau likus keletui dienų paaiškėjo, kad A. Merkel atvykti neketina. Tiek Vokietija, tiek ir Kroatija neigė, jog tai susiję su Kroatijos įstatymo pakeitimais, tačiau tiek žiniasklaidoje, tiek ir visuomenėje tuo abejojama.
Kroatijos premjeras Z. Milanovičius rugpjūčio 19 d. interviu pareiškė, kad taisyklės dėl Europos arešto orderių iš esmės diskriminuoja naująsias ES nares, nes jos nėra analogiškos Austrijai ar Prancūzijai keliamiems reikalavimams.
Prancūzija teigia ir toliau vykdysianti įtariamųjų ekstradicijos užklausas dėl nusikaltimų, įvykdytų iki 1993 m. lapkričio 1 d. remdamasi sistema, kuri buvo taikoma iki 2014 m. sausio 1 d., t.y. abipusiu šalių sutikimu ir atlikusi atskirą kiekvieno atvejo analizę. Austrija pareiškė taikysianti panašią į Prancūzijos įtariamųjų išdavimo tvarką. Maža to, Viena pareikė, kad arešto orderis gali būti atmestas, jei asmuo, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, yra Austrijos pilietis ar nusikaltimas, kuriuo asmuo kaltinamas, nėra baudžiamas pagal Austrijos įstatymus.
Ketinimus taikyti išskirtinę tvarką pareiškė ir kitos ES valstybės narės. Tačiau po 2004 m. į ES įstojusios šalys privalo tenkinti arešto orderius be jokių išimčių.