Pranešama, kad iki šiol Vokietijoje nei viena partija nėra atvirai pasisakiusi už tai, kad būtų išardyta euro zona ar šalis iš jos pasitrauktų, tad šis kartas yra pirmasis. Na, išskyrus neonacistinę NPD, priešais viešbutį, kuriame vyko partijos steigimas, esą surengusi mažyti protestą teigdama, kad ji yra „tikroji“ prieš eurą pasisakanti partija. Viešbutyje vykusiose steigimo ceremonijoje britų ir amerikiečių diplomatai buvo pasitikti plojimais, o Europos Komisijos atstovai nušvilpti.
Nepaisant to, Vokietijai ir toliau „prirašomas“ euro zonos gelbėtojų vaidmuo. Kasmetinę Vokietijos apžvalgą išleidęs Tarptautinis valiutos fondas primygtinai paskatino Vokietiją vaidinti pagrindinį vaidmenį braižant euro zonos viziją. Be to, apžvalgoje teigiama, kad pačios Vokietijos padėtis per metus pasikeitė. Nors pernai ji neva buvo gana atspari bėdoms pačioje euro zonoje, šiemet jos ekonomikos padėties plėtra jau stipriai priklauso nuo padėties euro zonoje.
Neseniai išleista standartinė Eurobarometro viešoji apklausa rodo, kad į klausimą, koks yra labiausiai teigiamas Europos Sąjungos sukurtas dalykas, tik apie ketvirtis apklaustųjų ES ir šalyse kandidatėse atsakė, kad euras.
Pirmojoje vietoje, kaip ir visada, buvo minimas laisvas žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas. Taip manė 56 procentai apklaustųjų, 4 procentiniais punktais daugiau nei ankstesnėje apklausoje.
Taikos užtikrinimas Sąjungoje buvo antrojoje vietoje (53 procentai apklaustųjų). Vokietijos apklausų rezultatai čia išsiskyrė: svarbiausiu teigiamu Europos Sąjungos rezultatu vokiečiai pirmiausiai laikė taiką tarp ES narių (71 procentas apklaustųjų), o tik tada laisvą prekių judėjimą (66 procentai). Eurą labiausiai teigiamu ES rezultatu laikė gerokai daugiau vokiečių nei ES vidurkis (37 procentai).
Taigi, šunys loja, bet karavanas eina. Nors Vokietijoje mezgasi euro skeptikų daigai, euras šios šalies piliečiams, net ir su visa euro zonos gelbėjimo našta, vis dar asocijuojasi su teigiamomis emocijomis.
Parengė Vija Pakalkaitė