Susitikimas turėjo pademonstruoti vienybę sprendžiant tai, ką A.Merkel pavadino didžiausiu iššūkiu žemynui, tačiau derybas temdė ES sunkiasvorių Prancūzijos ir Vokietijos nesutarimai dėl to, kaip reaguoti į pranešimus apie masinį JAV šnipinėjimą ir stebėjimą.

Prancūzija ragino atidėti derybas su JAV dėl laisvosios prekybos, o Vokietija sakė, kad jos turi vykti laiku. Tačiau pagal pasiektą kompromisą tos derybos vyks drauge su transatlantinėmis derybomis dėl duomenų ir privatumo apsaugos, sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Tuo tarpu dėl jaunimo nedarbo per 18 valstybių ir vyriausybių vadovų, taip pat - 28 darbo ministrų, susitikimą buvo patikinta, kad jau padaryta pažanga, be to, buvo susitarta vėl susitikti lapkričio mėnesį Paryžiuje.

„Norime truputį save paspausti. Sukūrėme lūkesčius“, - žurnalistams sakė A.Merkel.

Platesnio masto euro zonos krizės sprendimo primygtinumą akcentavo atsinaujinę neramumai Portugalijoje, kur finansų ir užsienio reikalų ministrų atsistatydinimas dėl nepopuliarių taupymo reformų šią savaitę smarkiai padidino skolinimosi kaštus ir nusmukdė akcijas.

A.Merkel, kuri krizės metu tvirtai remia biudžeto discipliną, pastaraisiais mėnesiais akcentuoja iniciatyvas prieš chronišką nedarbą, dėl kurio kai kuriose šalyse darbo neturi maždaug 60 proc. jaunesnių nei 25 metai žmonių.

„Turime pareigą daryti pažangą, pareigą pasiekti rezultatą“, - bendroje spaudos konferencijoje sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Tačiau kritikai supeikė šią Berlyno konferenciją, kuri įvyko maždaug 80 dienų iki to laiko, kai A.Merkel rinkimuose sieks trečios kadencijos. Pasak kritikų, tai buvo tik ilgos kalbos siekiant sušvelninti Europos taupymo propaguotojos A.Merkel įvaizdį Vokietijoje ir užsienyje.

„Jaunimo nedarbas Europoje yra tiesioginis A. Merkel vienpusiškos taupymo politikos rezultatas“, - „Twitter“ parašė jos pagrindinis rinkimų varžovas iš Socialdemokratų partijos Peeras Steinbrueckas. Jam pritartų daugelis kanclerės kritikų, kurie reikalavo ekonomikos skatinimo priemonių, o ne diržų veržimosi.

Didžiausias dėmesys derybose buvo skirtas mokymui, mažų ir vidutinių kompanijų prieigai prie įperkamų kreditų, jaunimo mobilumo ieškant darbo, geresniam prieinamų Europos fondų naudojimui.

Praėjusią savaitę ES lyderiai susitarė greitai skirti 6 mlrd. eurų kovai su jaunimo nedarbu, bet ES turi ir kitų prieinamų lėšų - Europos socialinių ir struktūrinių fondų, sakė kanclerė.

Be to, Europos investicijų bankas išplės kreditų teikimą mažoms ir vidutinio dydžio kompanijoms, žurnalistams sakė Vokietijos darbo ministrė Ursula von der Leyen.

Susitikimo išvakarėse viename interviu laikraščiui A.Merkel perspėjo dėl „prarastos kartos“ pavojaus ir jaunimo nedarbą, kuris visoje euro zonoje yra beveik 24 proc., pavadino „galbūt labiausiai neatidėliotina problema Europai“.

Kanclerė, kuri anksčiau buvo kritikuojama dėl to, kad Berlynas diktuoja sprendimus krizės ištiktoms euro zonos narėms, pridūrė: „Žinoma, reikia svarstyti skirtingas skirtingų šalių sąlygas, ir tai šiandien darysime“.