Deja, bent jau ateinančiais 2014 metais to padaryti dar tikrai nepavyks. Nepaisant ne kartą išsakytos absoliučios daugumos europarlamentarų pozicijos Europos Parlamentui dirbti tik vienoje būstinėje, pagal dabar galiojančius bazinius ES teisės aktus (kuriuos pakeisti gali tik pačios šalys narės ES Taryboje, tačiau ne Europos Parlamentas) europarlamentarai ir vėl turės plenarinėms sesijoms važinėti į Strasbūrą. Tiesa, kadangi 2014-ieji – rinkimų į EP metai, Strasbūre bus surengta ne 12, o 11 sesijų – gegužę, kai ES šalyse vyks rinkimai, sesija nebus rengiama.

Šioje plenarinėje sesijoje europarlamentarai patvirtino ir naujas 2014-ųjų metų EP rinkimų kvotas ES šalims narėms. Kadangi nuo šių metų liepos 1-osios Kroatija tampa 28 ES nare, o pagal Lisabonos sutartį EP narių skaičius negali viršyti 751, 12 ES narių, tarp jų ir Lietuva, ateinančiuose EP rinkimuose rinks vienu europarlamentaru mažiau, o Vokietija neteks trijų mandatų. Šiam sprendimui dar formaliai turi pritarti ES Vadovų Taryba, kuri rinksis Briuselyje birželio pabaigoje. Lietuvoje EP rinkimai, kurių metu išrinksime 11 europarlamentarų 2014-2019 metų kadencijai, vyks 2014 m. gegužės 25 dieną.

Beje, Kroatijos tapimas ES nare pakoregavo ne tik europarlamentarų sudėtį, bet ir lėmė dar vieno Europos Komisijos nario posto įsteigimą. Kroatijos atstovą Neven Mimica europarlamentarai trečiadienį patvirtino ES vartotojų apsaugos komisaru (iki šiol EK buvo bendras sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaro portfelis). Jis savo darbą pradės nuo liepos 1-osios.

Aštri kritika Rusijai ir pakartotinis raginimas sudaryti S. Magnitskio sąrašą

Ketvirtadienį balsuodami dėl rezoliucijų skubos tvarka europarlamentarai priėmė dar vieną griežtą poziciją žmogaus teisių, demokratijos ir įstatymo viršenybės Rusijoje atžvilgiu. Vienas iš rezoliucijos teikėjų nuo savo frakcijos ALDE (Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“) buvo ir Leonidas Donskis, praėjusią savaitę pasirašęs 47 europarlamentarų laišką ES narių užsienio ir vidaus reikalų ministrams, raginantį ES mastu kuo skubiau priimti „Magnitskio įstatymą“ bei drauge su frakcija ALDE surengęs konferenciją „Rusijos politiniai kaliniai“.

„Rusijos valdžios taikomi metodai jau pradeda panašėti į tuos, kuriuos dar atsimename iš sovietinių laikų. ES labai svarbu žmogaus teisių ir demokratijos klausimu Rusijoje išdrįsti kalbėti vienu balsu – supraskime, kad pagarba žmogui, jo laisvėms, įstatymų viršenybė - tai ne niuansų ar tinkamų formuluočių dalykas, tai – europietiškų vertybių esmė“, - pristatydamas rezoliuciją interviu „EUreporter“ kalbėjo Leonidas Donskis.

Ketvirtadienio popietę priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai kelia abejones ne tik dėl geriausiai už Rusijos ribų žinomų S. Magnitskio, M. Chodorkovskio ir A. Politkovskajos bylų nešališkumo, bet ir reiškia susirūpinimą dėl šiuo metų vykstančių opozicionieriaus A. Navalnio bei 2012 m. gegužės 6 d. „Milijonų maršo“ dalyvių teismų. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad per pastaruosius kelis mėnesius Rusijoje priimti įstatymai dėl politinių partijų registracijos, NVO finansavimo, susirinkimų teisės, ekstremizmo, šmeižto ir interneto turinio filtravimo apribojimų labai pablogino tikros pilietinės visuomenės vystymosi Rusijoje sąlygas. Europarlamentarai taip pat yra susirūpinę dėl neigiamų priimto federalinio įstatymo dėl „homoseksualumo propagandos“ pasekmių, nes dėl šio įstatymo gali padidėti LGBTI asmenų diskriminacija ir smurtas prieš juos.

Galiausiai EP primena savo rekomendaciją dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla. Europarlamentarai rezoliucijoje ragina Tarybą ir Komisiją ES mastu visiems pareigūnams, susijusiems šia byla, bei kitiems sunkiai pažeidinėjantiems žmogaus teises Rusijoje taikyti draudimą išduoti vizą ir įšaldyti jų ES laikomą finansinį turtą, tuo pačiu ragindamas valstybes nares palengvinti vizų išdavimą persekiojamiems Rusijos politiniams aktyvistams ir teigiamai vertinti jų prašymus išduoti vizą.

Kitose skubos tvarka priimtose rezoliucijose europarlamentarai pasmerkė Azerbaidžano opozicinės partijos REAL lyderio Ilgavo Mammadovo, kuris buvo patvirtintas partijos kandidatu artėjančiuose prezidento rinkimuose, suėmimą bei rohinjų musulmonų persekiojimą Birmoje.