Pastaruoju metu ekonominės integracijos su Europos Sąjunga grėsmes pajuto Kipras ir Jungtinė Karalystė. Kipras – bankų sektoriuje, o Didžioji Britanija – gamtinių dujų. Pavyzdžiai labai skirtingi, bet tendencijos – labai panašios.
Kipras – per plauką nuo bankroto
Europos ir pasaulio spauda akylai stebi įvykius Kipre. Tik naktį iš kovo 24 į kovo 25 Kipro Vyriausybei pavyko su euro grupe susitarti dėl 10 milijardų eurų paskolos, o savaitės pabaigoje duris atsargiai atvėrė prieš tai kelias savaites buvę uždaryti Kipro bankai. Mainais į paskolą Kipras įsipareigojo uždaryti antrąjį didžiausią banką ir restruktūrizuoti didžiausią banką.
„Mes nukreipėme šalies bankroto grėsmę“, – pareiškė Kipro prezidentas Nicos Anastasiade.
„Padėtis, nepaisant viso jos tragiškumo, yra suvaldyta“, pranešė ir Deutsche Welle.
Pasak Rytų Europos Studijų centro (OSW) Varšuvoje analitikų, tai labai paveiks Kipre pinigus laikančius rusus, kurie, uždarant ir restruktūrizuojant bankus, dalį jų praras.
Svarbu tai, kaip Kipras atsidūrė dabartinėje padėtyje. Pasak BBC, iki Europą 2008 metais sukrėtusios finansų krizės, Kipras buvo laikomas sveika ir ganėtinai sparčiai augančia ekonomika, pasižyminčia žemu nedarbo lygiu ir neblogais valstybės finansais. Tačiau bėdos pradėjo telktis gerais ekonomikai laikais sparčiai augusiame bankų sektoriuje. 2011 metais Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pranešė, kad bankų turtas – visos išduotos paskolos – siekė 835 procentus Kipro bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, Kipro bankai Graikijos skolininkams buvo paskolinę 160 procentų Kipro BVP.
Todėl, kai prieš keletą metų Graikija paniro į krizę, Kipro bankus ji pradėjo tempti paskui save.
Kol kas Kipre įvestos kapitalo kontrolės priemonės: kontroliuojama, kiek pinigų gali būti atsiimta iš duris vėl atvėrusių bankų. Galima išgryninti ne daugiau kaip 300 eurų per dieną, paimti ne daugiau nei 1000 eurų kelionėms už šalies ribų. Didesnius pervedimus ir gryninimus turi patvirtinti oficialūs pareigūnai.
Didžioji Britanija: vienos brangiausių importuojamų dujų pasaulyje
Jungtinėje Karalystėje (JK) pastarąsias kelias savaites labai stipriai kilo gamtinių dujų kainos ir šalis pradėjo mokėti vieną didžiausių dujų kainų pasaulyje. Dėl tos priežasties galiausiai pradėta kalbėti apie gamtinių dujų normavimą.
Kainos augo nepaisant to, kad JK liberalizavo savo gamtinių dujų rinką dar iki tol, kol to reikalaujančias direktyvas priėmė Briuselis. Britai jau seniai gali rinktis tiekėją, iš kurio pirkti dujas, o dujų kaina priklauso nuo jų pasiūlos ir poreikio. Palyginimui, Lietuvoje gamtinių dujų tiekėjus mūsų vartotojai, ypač smulkieji, gali rinktis tik teoriškai, o dujų kaina susieta su naftos produktų kaina ir nesvyruoja priklausomai nuo dujų poreikio. Pastaraisiais metais tai reikšdavo, kad mes, lietuviai, brangiau mokėdavome už dujas nei Vakarų europiečiai, kurie turėjo pasirinkimą ir kur veikė šokia tokia apylaisvė gamtinių dujų rinka.
Tačiau su laisva rinka ir jos integracija ateina ne tik galimai mažesnė kaina, bet ir didesnė rizika. Taip nutiko ir kovo mėnesį Jungtinėje Karalystėje, nes kovas tapo šalčiausiu mėnesiu per kelis dešimtmečius. Dėl šalčio gyventojai pradėjo šildyti būstus daugiau, išaugo dujų poreikis, o tai pradėjo iki debesų kelti gamtinių dujų kainas. Su šaltais orais sutapo bėdos Norvegijoje, iš kur britai perka dalį dujų – Ormen Lange dujų telkinyje nutrūko dujų tiekimas. Taip kilo rimta grėsmė, kad JK bus pradėtos normuoti dujos. Be to, kadangi liberalizuotoje rinkoje dujų kaina priklauso nuo poreikio ir pasiūlos, niekas negalėjo sustabdyti jų augimo.
Abiem atvejais, nors jie sunkiai palyginami savo mastu, yra kelios bendros tendencijos. Viena yra tai, kad su vieninga rinka, neribota kapitalo ir prekių tėkme, liberalizuotomis kainomis ateina ne tik nauda šalių ekonomikai ir gyventojams, bet ir didesnė rizika, jog svetur vykstantys įvykiai (Graikijos krizė ar nutrūkęs dujų tiekimas Norvegijoje) atsilieps ir kitoms šalims. Antra, kai jau taip nutinka, atsiranda kontrolė – aptariamu atveju kapitalo arba dujų.
Parengė Vija Pakalkaitė