Tikinimus, jog euras žlunga, o estai yra „kvaili“, jei nori prisijungti, Estijos prezidentas, 1983–1994 m. pats dirbęs žurnalistu „Radio Free Europe“, vadino „geltonosios spaudos“ lygio žurnalistika. „Kalbėdamas su ekonomistais, negirdėjau nė vieno rimtai sakant, kad tai turės neigiamą poveikį“, - sakė jis.
Kalbėdamas apie Europos struktūrą, Estijos vadovas teigė, jog jo šalis palaiko didesnę integraciją, ir buvo įsitikinęs, kad, jei Europos šalys vystysis dviem skirtingais greičiais, Estija pateks į „teisingą“ grupę.
„Jei šiandien pažvelgsite į Europą, po to į visų pagrindinių organizacijų – ES, NATO ir euro zonos – šalis, yra tik vienintelė valstybė, iš esmės įgyvendinanti įsipareigojimus joms visoms: Estija. Ar tai būtų išlaidos gynybai, ar biudžeto deficitas, ar valstybės skola“, - kalbėjo T. Ilvesas.
„Jei skaitėte Tukididą, žinote, jog mažos šalys priklauso nuo to, kaip visi laikosi taisyklių. Todėl mes laikomės taisyklių. Jei taisyklių nebūtų, didžiosios valstybės darytų, ką panorėję“, - kalbėjo T. Ilvesas, pastebėdamas, kad šiaurinės Europos šalys „paprastai yra linkusios į fiskalinę atsakomybę, o ne į pinigų, kurių neturime, leidimą“.
Estija, tapusi pirmąja Europos šalimi, patyrusia plataus masto kibernetinę ataką, dažnai vaizduoja save kibernetinio saugumo lydere. T. Ilvesas pabrėžė apsaugos nuo kibernetinių atakų svarbą ir teigė, jog ES institucijos turėtų sukurti bendrą teisinę ir policinę erdvę, kuri padėtų kovoti su tarpvalstybinėmis kibernetinėmis atakomis. Be to, praėjusią savaitę Taline susitikę ES vidaus reikalų ministrai nusprendė ES policijos duomenų bazių valdymo agentūrą įkurti Taline, o ne Prancūzijoje, taip pat siekusioje priglausti šią įstaigą.