„Mūsų teisinės tarnybos toliau analizuoja turimus faktus. Mes negalime tiesiog nueiti ir paskelbti karą valstybei narei“, - gynėsi V. Reding priešais įsiutusius europarlamentarus, pavadinusius jos kalbą „skandalinga“, nes ji aiškiai nepasakė, ar Prancūzija pažeidė ES teisę, ar ne.
„Galite būti tikri, kad, jei bus rasta teisinių įrodymų prieš Prancūziją ar bet kurią kitą šalį (kad ji pažeidė ES teisę), paprastai tokias bylas prieš teismą aš laimiu.“
Komisijos ekspertai vis dar tiria, ar maždaug 900 romų, rugpjūtį deportuotų iš Prancūzijos, gavo įspėjimą prieš mėnesį, ar taikytos priemonės buvo adekvačios ir ar kiekvienas atvejis buvo įvertintas individualiai – tai ES teisės reikalaujami kriterijai.
V. Reding tikino, kad ES pagrindinių teisių apsauga tokia pat stipri kaip ir jos vidaus rinkos apsauga.
„Europa nėra vien tik bendra rinka, tai bendruomenė su tokiomis pačiomis vertybėmis ir pagrindinėmis teisėmis. Europos Komisija smerkia nepakantumą kurstančią retoriką ne tik Prancūzijoje, bet ir daugelyje kitų šalių“, - kalbėjo ji, turėdama galvoje prancūzų prezidento N. Sarkozy susietą imigracijos problemą su nusikalstamumo padidėjimu.
Be to, Paryžius antradienį gavo V. Reding laišką, kritikuojantį Prancūziją, kad ši į nacionalinę teisę nėra galutinai perkėlusi 2004 metų ES direktyvos dėl judėjimo laisvės reikalavimų.
Europos Komisijoje bus sukurta speciali „darbo grupė“ romų klausimui spręsti, kuri stebės, kaip valstybės narės panaudoja bendruomenių stiprinimui skirtas lėšas šios paplitusios mažumos geresnei integracijai į savo visuomenę. Taip pat bus vertinamas šių programų efektyvumas, sakė ji. Tokias programas turi 12 ES šalių: Bulgarija, Čekija, Ispanija, Suomija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija.
V. Reding taip pat kviečia rengti masinį Europos šalių vidaus reikalų, tesingumo ir socialinių reikalų ministrų susitikimą romų klausimams spręsti ir mano, kad toks susitikimas turėtų vykti kasmet, kad ši problema nedingtų iš politinės darbotvarkės.