Pasak prezidento, "Estijai svarbu, kad tarp ES ir Rusijos vyktų bendravimas tikrąją šio žodžio prasme - kad pasienyje užtektų vien leidimo".
"Tai bendras rūpestis, ir šis darbas turi vykti ne tik tarp Estijos ir Rusijos, bet ir Estijos , Rusijos ir Latvijos, kad sieną teisėtai būtų galima kirsti kaip galima paprasčiau, tačiau tuo pačiu metu to negalėtų padaryti nelegalai", - pabrėžė valstybės vadovas.
Estijos prezidentas ir Latvijos užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas išreiškė pasitenkinimą, kad ES užsienio reikalų tarnybos steigimo dokumentuose pabrėžta būtinybė išsaugoti geografinės pusiausvyros principą. Jie taip pat teigiamai įvertino naują rengiamą NATO strateginę koncepciją.
Tą pačią dieną vykusiame Latvijos UR ministro A.Ruonio susitikime su Estijos kolega Urmu Paetu buvo aptarta galimybė abiem šalims bendradarbiauti Rytų partnerystės projekte.
U.Paetas pranešė, kad Estija ateityje nori Taline įkurti Rytų partnerystės rengimo centrą.
Pasak jo, "Europos Sąjunga dėl Rytų partnerystės turėtų reikšti aktyvesnę poziciją".
Jis buvo pasirengęs tam darbui pasitelkti ir Latvijos specialistus.
"Mes galime susitelkti prie programų, kurios duoda akivaizdžius rezultatus, pavyzdžiui, pasienio veiklos administravimas, kova su korupcija arba smulkiųjų įmonių palaikymas - tai galėtų padėti valstybių partnerių reformoms", - sakė Estijos URM vadovas.
Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Ukraina, Moldova ir Baltarusija. Jos pagrindinis tikslas - suartėjimas su ES.