Lietuvos atstovė Europos Parlamente Laima Andrikienė trečiadienį vykusiame EP Europos liaudies partijos politinės grupės susitikime su naujuoju Europos vadovų tarybos prezidentu Hermanu Van Rompuy iškėlė klausimą dėl Prancūzijos ketinimų parduoti Rusijai keturis"Mistral" karo laivus, rašoma frakcijos pranešime.
Kaip pažymėjo europarlamentarė, „didžiulį nerimą kelia tai, kad kai kurios ES šalys ketina tiekti karinę techniką trečiosioms šalims, tuo būdu stipriai pakenkdamos kitų ES valstybių narių bei ES kaimynių saugumui".
L.Andrikienė atkreipė dėmesį, kad „Mistral" karo laivai yra išimtinai puolamosios paskirties, ir priminė vieno Rusijos admirolo žodžius,kad jei Rusija būtų turėjusi tokį laivą karo su Gruzija metu,šią mažą Kaukazo šalį ji būtų sutriuškinusi per 40 minučių,o ne per 26 valandas.
„ES viduje mes vis daugiau kalbame apie tai, kad turėtume sustiprinti bendrus gynybos pajėgumus. Šis siekis yra aiškiai numatytas ir Lisabonos sutartyje. Tačiau prieš imdamiesi konkrečių veiksmų bendros gynybos srityje, pirmiausiai bent jau užtikrinkime, kad mūsų veiksmai nekenkia ES valstybių narių saugumui", - pažymėjo europarlamentarė. Anot jos, turi būti patvirtintos bendros ES šalims privalomos taisyklės dėl ginkluotės pardavimo trečiosioms šalims.
Energetinis skaldymasis
V.Landsbergis H.Van Rompuy teiravosi dėl ES vykdomos skaldymo politikos energetikos srityje.
"Jeigu(arba kuomet) "Nord Stream" dujotiekis kertantis Baltijos jūrą iš šiaurės į pietus bus pastatytas, Rusijos karinis jūrų laivynas yra pasirengęs Gazpromo nuosavybės apsaugai buvusiame tarptautiniame jūros dugne, ir netgi jau išmėginta manevruose jo dislokavimas", - teigė europarlamentaras. Tokiu atveju, anotjo, Baltijos valstybės ir Lenkija bus strategiškai atskirtos nuo likusios ES, o „anksčiau buvę neutralūs Baltijos vandenys defacto aneksuoti pritariant keliems įtakingiems Rusijos sąjungininkams Vakaruose".
Anot V.Landsbergio, mažų mažiausiai, atsižvelgiant į esamą realybę reikėtų nutraukti tuščias šnekas apie ES solidarumą ir"kalbėjimą vienu balsu".
"Mistral"daigas taps puikia gėlyte ant Europos solidarumo kapo", -kalbėdamas apie Prancūzijos karų laivų pardavimą Rusijai sakė V. Landsbergis.
Hermanas Van Rompuy susitikimo pabaigoje aiškino negalįs atsakyti į visus iškeltus klausimus bei rūpesčius, tačiau anksčiau ar vėliau suformuosiąs požiūrį. "Ypač dėl specialių dalykų iškeltų man šį rytą",- pažadėjo Europos Vadovų Tarybos prezidentas.
Rusiją vadina partnere
Prancūzijos planai parduoti Maskvai keturis karo laivus sukėlė nuogąstavimus Baltijos šalims, kurios baiminasi, jog Vakarų sąjungininkai nepakankamai vertina Rusijos keliamą grėsmę.
Duodami interviu naujienų agentūrai AFP, aukšti Baltijos šalių pareigūnai reiškė nerimą dėl Prancūzijos pasiryžimo vykdyti planą, kuris būtų precedento neturintis NATO narės karinių technologijų perdavimo Rusijai atvejis.
Tuo tarpu Prancūzija argumentuoja, kad Rusija turėtų būti laikoma partnere, o ne grėsme,sakydama, jog laikas pagaliau užversti paskutinį Šaltojo karo puslapį.
"Nesu tikras, ar geriausias būdas užversti Šaltojo karo puslapį - prekiaut "karštojo" karo priemonėmis", - sakė Latvijos užsienio ministras Maris Riekstinis.
Paryžius, kuris siekia išlaikyti darbo vietas savo karo laivų statyklose ir įtikinti Rusiją pritarti naujoms Jungtinių Tautų (JT)sankcijoms prieš Iraną, pabrėžia, kad tie laivai gali būti naudojam ivykdant humanitarinės pagalbos operacijas. Tačiau ekspertai tvirtina,kad "Mistral" klasės laivai turi svarbią strateginę reikšmę.