Kodėl dažnai renkamės partnerius, panašius į savo tėvus: tam yra mokslinis paaiškinimas

Tai ganėtinai įdomus ir sunkiai suprantamas reiškinys, aišku, turintis išimčių. Štai vaikinas, kuris net ir ne itin sutaria su savo mama, nes ši labai jį kontroliuoja ir niekaip nepaleidžia, galiausiai sau į žmonas pasirenka merginą, kuri yra kone tiksli motinos kopija. Arba mergina, kuri tik retsykiais matydavo tėvą, nes po skyrybų jis gyvena atskirai, irgi pasirenka partnerį, kuris labai panašus į jos tėtį. Kaip visa tai galima paaiškinti?

Įdomiausia tai, kad minėtas vaikinas visada sakydavo, kad nesirinks tokios antros pusės kaip mama, nes ji „šaukia ir kontroliuoja“, tačiau po vedybų su pačia susiklostė lygiai tokie patys santykiai: žmona ant jo rėkia ir kontroliuoja lygiai taip pat, kaip ir motina. Na, o minėta mergina visada sakydavo, kad jos gyvenimas nebus toks, kaip tėvų, bet panašu, kad viskas vyksta būtent taip. Taigi ne tik pasirenkame antrąsias puses, panašias į mūsų tėvus, bet ir santykiai klostosi taip pat.