– Papasakokite, kaip jūs susipažinote su BDSM bendruomene ir kas tai yra?
– Galima sakyti, kad bendruomenė pati mane susirado. Sutikau žmones, kurie tuo metu buvo aktyviais tos bendruomenės nariais. Atėjau ir prisijungiau. Dabar pats dalyvauju vidiniuose susitikimuose, ruošiu įvairias paskaitas. Bet reikia pabrėžti, kad nesame organizacija, mes tiesiog bendraminčių būrys. Susitinkame baruose, kavinėse, kalbamės temomis, kuriomis gal su kitais negalėtume kalbėtis. Toks susitikimų formatas nėra sugalvotas Lietuvoje, jis paplitęs visame pasaulyje ir net turi savo pavadinimą – munch. Nuvykus į užsienį galima internete pasiieškoti, kur vyksta tokie susitikimai, ir nueiti. Tai visiškai saugi, dažniausiai vieša, erdvė – restoranas, kavinė, vasarą – parkai.
– Matyt, tenka susidurti ir su nevisai teisingais BDSM apibrėžimais, stereotipais ar net baimėmis, ar ne?
– Taip. Todėl viena iš veiklų, kuria užsiimu, aktyviai dalyvauju „Galerija 11“ rengiamuose seminaruose, organizuoju patyriminius vakarus. Ateina, poros, draugų grupelės, pavieniai asmenys. Pasakojame, kas yra BDSM, kokios būna praktikos, kokios rolės gali būti. Akcentuojame saugumą ir tai, kuo BDSM skiriasi nuo tiesiog smurto. Reikia suprasti, kad tai yra tam tikras žaidimas, turintis savo taisykles. Jei jų nesilaikoma, daroma per prievartą, nesirūpinama partneriu, be pagarbos ir sutarimo dėl ribų – tai smurtas. Žinau, kad įvairūs pažinčių portalai net mirga nuo vyrų skelbimų, į kuriuos atsiliepus, atsakas būna neadekvatus – autoriai pradeda pasakoti, ką su mergina gali padaryti lovoje, ir tai yra smerktina. Be entuziastingo partnerio sutikimo, kad su juo vyktų kokia nors dinamika (kalbu ne tik apie veiksmus, bet ir apie pokalbį apie tai), negalima užsiimti jokiais veiksmais. Pirmiausia turi būti sutikimas apie tai kalbėtis.
