1. Nuovargis ir rutina

Intymus susituokusių porų gyvenimas neretai nukenčia, jei kuriam nors iš partnerių (arba abiem) darbe kas dieną tenka atlaikyti milžinišką krūvį. Nors skelbti aliarmo dar nebūtina, kadangi santykiai dar nelaikytini pasmerktais, privalote suprasti, kad nuolatinė įtampa, nerimas ir išsekimas slopina lytinį potraukį, rašoma portale bensnaturalhealth.com.

Stresą net galima pavadinti erekcijos žudiku, kadangi jo metu išsiskiriantis adrenalinas ir kortizolis neleidžia atsipalaiduoti varpos arterijoms.

Po darbo dienos išvargę žmonės neretai pakliūva ir į rutinos spąstus: seksas tada pavirsta automatiniais veiksmais, kurie visada vienodi, todėl lytinis pasitenkinimas tolydžio slopsta.

Problema šiuo atveju ta, kad partneriai prisiriša prie vieno scenarijaus, jiems jau nebesinori nei vienas kito stebinti, nei kaip nors kitaip pamaloninti. Žinant, kad su laiku aistra gali išblėsti, labai svarbu neprarasti seksualinės motyvacijos.

2. Mylintis juntamas diskomfortas

Intymūs santykiai gali tapti nereguliarūs, jei kuris nors iš partnerių per sueitį junta kokį nors diskomfortą. Paprastai jis kankina moteris, ypač po menopauzės.

Pomenopauziniu etapu labai pažemėja estrogeno lygis, todėl makštis nebesudrėksta taip gausiai kaip anksčiau. Ši aplinkybė gali pakoreguoti moterų požiūrį į seksualinį gyvenimą, o kartais net sumažinti libido.

Kita vertus, moterų organizmo pokyčiai neturi lemti jų seksualinio gyvenimo pabaigos. Naudojant lubrikantą ir radus alternatyvių vienas kito patenkinimo būdų, intymūs partnerių santykiai gali net pagerėti, o moterys – ir toliau patirti didelį malonumą.

Diskomfortas lytinių santykių metu gali ištikti ir vyrus. Nedidelis procentas vyrų gali jausti skausmą. Nesprendžiant šios problemos, būklė gali progresuoti darydama neigiamą poveikį santykiams, taip pat fizinei būklei bei psichologinei sveikatai.

3. Abipusio pasitikėjimo stoka

Dabar pagalvokite, ar kasdien randate laiko pasikalbėti su savo partneriu. Bendravimas – tai santykių pamatas, ypač jei santykiai trunka ilgai, kaip ir nutinka susituokus.

Abipusis pasitikėjimas – privaloma visaverčio intymumo sąlyga. Bet kokie santykius trikdantys barjerai gali atsiliepti seksualinių santykių dažniui bei kokybei.

Štai kodėl tenka konstatuoti, kad nutrūkęs lytinis gyvenimas – nebūtinai lytinio potraukio stokos rezultatas. Tikrai gali būti, kad reikia išspręsti užsisenėjusias problemas ir išsikalbėti įvairiomis temomis, neišskiriant ir intymių dalykų, ir pasitikėjimas partneriu sugrįš.

Net pokalbiai iš pažiūros su seksu nesusijusiais klausimais, kurie vis dėlto mažina pasitikėjimą vienas kitu, dažnai nulemia intymių santykių pagerėjimą. Jei tenka pripažinti, kad bendravimas su parneriu beveik nutrūkęs, todėl nė neįsivaizduojate, nuo ko pradėti kalbą apie ramybės neduodančius jausmus, galbūt vertėtų kreiptis į porų santykių psichologą?

4. Konfliktai, pyktis, nuoskaudos

Šio elemento šaknys glūdi ten pat, kur ir pirmiau minėto, tačiau jo vystymosi eiga – kitokia. Retai kada santykiai apsieina be konfliktų. Kartais tai būna vien epizodiniai ginčai dėl smulkmenų, bet kartais – susikirtimai dėl rimtų dalykų. Visgi konfliktai turi būti išspręsti susitariant, ieškant kompromisų, o jeigu taip nėra, pradeda kauptis pyktis ir pagieža. Kai šie jausmai pradeda dominuoti, aistros neišvengiamai išblėsta. Tokia padėtis, deja, gali baigtis ir santuokos iširimu.

Jei jums nuoširdžiai rūpi jūsų santykiai, privalote aptarti su parteriu iškilusius konfliktus ir juos išspręsti. Kaip rodo tyrimai, problemų seksualinėje plotmėje dažniau patiria tos poros, kurios nėra patenkintos tuo, kaip apskirtai klostosi santykiai. Kita vertus, tie partneriai, kurie pasistengia išspęsti kylančius konfliktus, priekaištų intymiam savo gyvenimui turi kur kas mažiau.

5. Lėtinės ligos, atsigavimas po operacijos

Kartais pasitaiko ir fiziologinių seksualinių problemų bei sumažėjusio libido priežasčių. Pavyzdžiui, lytinis potraukis gali sumažėti susirgus kokia nors lėtine liga.

Seksualinį aktyvumą gali slopinti tokių ligų diabetas, vėžys ir kt. nulemtas nuovargis ir kiti simptomai.

Problemų gali kilti ir po operacijų arba traumų, ypač jei erekcijos sutrikimas įvardijamas kaip vienas galimų pašalinių efektų.

Panašų poveikį gali daryti ir psichikos sveikatos bėdos, ypač depresija: ji neišvengiamai pakeičia požiūrį ir į save, ir į partnerį, tuo pat metu neigiamai veikdama santykius.

Visi suminėti veiksniai tampa aktualūs žmonėms senstant, todėl automatiškai kyla klausimas, ar brandaus amžiaus piliečiai iš principo mažiau galvoja apie seksą, ar jų seksualumą žlugdo prasta savijauta. Klinikinių tyrimų išvadose dažniau įvardijama antroji priežastis.

6. Vartojami vaistai ir lytinė disfunkcija

Smukdyti libido, mažinti aistringumą gali ir kokie nors vaistai. Kai kuriais atvejais erekcijos disfunkcija gali būti šalutinis vaistų poveikis. Kartais toks poveikis reiškiasi kaip sumažėjęs lytinis potraukis.

Pajutę, kad su naujų vaistų vartojimu ėmė komplikuotis seksualinis gyvenimas, būtinai pasikonsultuokite su vaistus skyrusiu gydytoju: galbūt jis pasiūlys kitus vaistus, nedarančius tokio akivaizdaus poveikio seksualiniam aktyvumui.

7. Būgštavimai dėl savo kūno

Neretai nutinka, kad kito kūnas atrodo visiškai priimtinas, bet tik ne savo. Dėl savo kūno vaizdo būgštaujantis žmogus sunkiau susijaudina glamonėjimas. Dėl šios priežasties seksualinis gyvenimas paprastai ne nutrūksta, bet tampa ypač vangus.

Kaip sužinoti, ar partnerio (-ės) nepasitenkinimas savo kūnu nėra jūsų intymų gyvenimą trikdanti priežastis? Tiesiog pamąstykite, ar pastaruoju metu parneris (-ė) nesiskundė savo išvaizda arba nekonstatavo, kad jo (jos) kūnas keičiasi.

Pasikalbėkite su partneriu (-e) apie tai, ką jis (ji) galbūt išgyvena, ir išsiaiškinkite, ar kūno vaizdas nėra sąstingio seksualinėje srityje priežastis.

Dar kartą tenka pakartoti, kad visavertis bendravimas padės pamažu sugrįžti prie įprasto, abiem priimtino intymaus gyvenimo ritmo. Jei savarankiškos pastangos neduotų norimo rezultato, galima kreiptis į specialistą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją