– Pradėkime nuo to, kokie žmonės dažniausiai renkasi bausti savo partnerį tyla? Ką tai pasako apie pačią asmenybę?
– Nekalbadienius renkasi žmonės, kurie linkę į pasyvią agresiją kitiems arba sau. Tie, kuriems sunku emocijas išsakyti žodžiais. Jie nerėkia, nekolioja, tik nesikalba. Ir prakalba tik tada, kai galvoja, kad jau atleido ar patys nebeprisimena, ko pyko. Nekalbėjimas, kito žmogaus ignoravimas kartais yra priskiriamas prie psichologinio smurto. Daugelis žmonių šį baudimo metodą perima iš tėvų. Kai kurie žmonės iki šiol nekalbėjimą laiko inteligentišku būdu išreikšti pykti. Rėkti – žema, o ištylėti pyktį – subtilu ar net kilnu. Kenti tyliai ir oriai. Nekalbadieniai būdingesni narcistiniam, depresiškam, mazohistiniam asmenybės tipui. Narcistinio asmenybės tipo žmonės nekalbadieniais linkę bausti kitus, o likusiems tylėjimas yra širdies skausmas. Kada tylėjimas yra kančia ir nežinojimas, už ką taip žiauriai su juo buvo pasielgta, ar už ką taip nemandagiai išvadino partneris. Tylos reikia, kad atsigautum ir galėtum toliau bendrauti ar net gyventi kartu.
– Įprasta manyti, kad nekalbadienius dažniau renkasi moterys, ar tai tiesa? Kodėl?
– Tokių tyrimų nėra atlikta, kas dažniau renkasi nekalbadienius vyrai ar moterys. Faktas tas, kad nekalbadienių metu kenčia abi pusės. Vienas būna įsižeidęs ir paniręs į savo kančią ir laukia kito atsiprašymo, ar kad būtų pasielgta, pagal jo norus, o kitas bando taikytis ir sunkiai tveria tylą. Tačiau nesprendžiama nekalbadienių problema gilėja, o poros santykiai šaltėja. Atstumas tarp partnerių didėja ir auga abejingumas vienas kitam. Dažniausia moterų mąstymo klaida, kad vyras pats turėtų susiprasti, ko jos nori. Nors kartais moterys pačios negali aiškiai įvardinti, ko nori. Deja, vyrai neskaito minčių.
– Kas geriau supykus: išsirėkit ant partnerio, išlieti pyktį, išsakyti viską, ką tuomet galvoji (net jei tai tik pykčio įtaka), ar geriau nuryti, nusiraminti, patylėti tą akimirką, o paskui ramiai viską aptarti?
