– Pradėkime nuo to, kaip apskritai dažnai žmonės linkę atleisti neištikimybę?
– Nori nenori, vyrai ir moterys skirtingai supranta neištikimybę. Moterims skaudesnė neištikimybė, kai gimsta tikra meilė – dvasinis ryšys. Vyrams skaudžiau ir sunkiau atleisti fizinę neištikimybę. Atleidžiama maždaug kas antra išdavystė. Žinoma, tai lemia ir kelinta išdavystė ir kokie susitarimai yra šeimoje. Vieni sugeba atleisti iš karto, kitiems reikia laiko. Paprastai po neištikimybės gali praeiti ir metai, ir du, kol išduotas partneris sugeba atleisti, nebeprikaišioti ir nebūti nuolatiniu detektyvu. O kai kurie žmonės, nors ir lieka gyventi kartu, nesusitaiko su neištikimybe visą likusį gyvenimą. Nešiojasi nuoskaudą, kenčia patys ir tuo pačiu nenori apie tai kalbėti ir nieko keisti.
– Kas atleidžia dažniau – vyrai ar moterys?
– Vis dar gyvename visuomenėje, kur vyrai uždirba daugiau, vaikų atsakomybė už vaikų auginimą ir priežiūrą vis dar daugiau tenka ir natūraliai teismų priskiriama moterims. Be to, moterys dažniau išeina vaikų auginimo atostogų, kur dažnai nukenčia ir moters karjera, ir finansinė padėtis. Taigi moterys dvigubai dažniau atleidžia neištikimiems vyrams nei vyrai – moterims. Kita priežastis, kodėl moterys dažniau atleidžia yra ta, kad moterys labiau tiki, kad galima pakeisti vyrą, galima pataisyti santykius. O vyrai labiau linkę keisti neištikimą partnerę, kita moterimi. Jie vadovaujasi taisykle kam taisyti santykius, jei galima susirasti kitą ištikimą moterį.
– Net jei neištikimybę partneriui atleidi, tai nereiškia, kad įvykį užmiršai. Kaip elgtis toliau?
– Jei nusprendėte atleisti, supraskite, kad tai neįvyks iš karto, kad reikia laiko, kad vėl gerai ir saugiai jaustumėtės su partneriu. Tai gali būti sunkiausi ir ilgiausi metai jūsų gyvenime.
Pirmiausia, pabandykite įsivaizduoti save po šešių mėnesių, po metų, ar net po penkerių ar dešimt metų, kai džiaugiatės su partneriu, kad priėmėte gerą sprendimą, kad likote kartu. Pabandykite įsivaizduoti, kad ateityje bendraujant su partneriu jaučiatės vis saugiau ir galite juo pasitikėti vis labiau ir labiau, kad sugebėjote santykiuose iš naujo įžiebti aistrą, meilę ir pasitikėjimą vienas kitu.
Antra, pabandykite abu su partneriu įsipareigoti, kad abu prisiimate atsakomybę už savo kaltę, dėl ko ir vienas iš jūsų buvo neištikimas. Sutarkite, kad abu imsitės pokyčių, kurių reikia, kad ryšys tik gerėtų. Labai gerai, jei reikalingus pokyčius aiškiai įvardintumėte.
Trečia, stenkitės abu klausytis be reakcijos, kai kitam kyla pykčio priepuolis. Gali būti, kad tarp jūsų susikaupė daug pykčio ir nuoskaudų. Geriau mokytis negirdėti kaltinimų, negu piktai reaguoti ir gintis dėl kiekvieno kaltinimo. Rėkdami dalykus apie praeitį, nesprendžiate ateities. Geriau aiškiau išsakyti, o kaip norėtumėt, kad būtų ateityje.
Taip pat svarbu mokytis spręsti konfliktus, ir jų nenutylėti. Kai nutylite nuoskaudos prisikaupia ir jūs sprogstate. O baisiausiai supykę, nesugebėsite rasti geriausių sprendimų. Tad geriau, jei tik imate jausti susierzinimą, kalbėkitės ir bandykite išsiaiškinti. Nebegalite gyventi, spręsdami konfliktus tyla. Dar stenkitės griauti rutiną, planuokitės aktyvų laisvalaikį prisiderindami, o ne siekdami vien tik sau komforto ir malonumo. Svarbiausia geras laikas kartu.
– Kaip nepasiduoti norui keršyti? Kažkada teko skaityti, kad viena iš priežasčių, kodėl moterys pasuka į kairę – yra kerštas. Kaip to išvengti?
– Kerštaujame vadovaudami emocijomis, ne protu. Ir tai tikrai nėra protingas sprendimas. Labai dažnai taip pasielgusi moteris po to gailisi ir nekenčia savęs už padarytą poelgį. Pasimylėjimas su kitu žmogumi nesuteikia nei laimės, nei palengvėjimo dėl partnerio neištikimybės. O po to susiklosto situacija, kad negali pykti, nes ir pati buvai neištikima. Tad lieka gėda dėl savo poelgio ir baimė, kad neiškiltų tiesa į paviršių. Taip pat jei kerštausite sumažėja tikimybė, kad išliksite poroje. Kad išvengtumėte atsitiktinio sekso, geriau paguodos ieškokite pas gerą draugę ar psichologą, o ne alkoholyje, bendradarbio ar buvusių vaikinų glėbyje. Didžiausia tikimybė paslysti tai keršto vakarėlis, kur eisite pasitikrinti savo vertę.
– Kaip atkurti pasitikėjimą savo partneriu ar partnere?
– Norint atkurti pasitikėjimą, reikia laiko ir aiškumo. Pagalvokite, kaip partnerio elgesys turėtų pasikeisti, ar ką papildomai partneris turėtų daryti, kad labiau juo pasitikėtumėte ir jaustumėtės saugiai. Tai gali būti žodžio laikymasis dėl grįžimo į namus laikus, telefono, el. Pašto leidimas patikrinti, gal net sąskaitų peržiūrėjimas kartu, o gal pasakymas, kad susitiko su neištikimybės objektu. Tačiau ir neištikimas partneris gali sudaryti sąrašą poelgių, kad gautų patvirtinimą, kad jo pastangos atgauti pasitikėjimą yra vertinamos. Pvz.: kad matai ir vertini, kai grįžtu laiku namo, kad vertini norą pabūti vienam. Šį sąrašą galite papildyti ir dalykais, kas padeda jaustis ne tik saugiai, bet ir mylimiems. Taip jūs stengsitės abu vienas dėl kito ir santykiai gerės. Tik, žinoma, reikia laiko. Gali atrodyti, o kodėl aš vienas turiu stengtis keistis, jei aš ne tas didysis kaltininkas. Deja, santykiuose greičiau įvyksta pokyčiai, jei stengiasi abu partneriai, kitaip gali nutikti, kad jūs jau norėsite keistis, bet partneris bus pavargęs.
– Kaip suvaldyti pyktį ir nuolatinį norą prikaišioti padarytą klaidą?
– Jei kyla stiprios emocijos ir negalite savęs valdyti, lieka nerealu, kad ką nors išsiaiškinsite ar sutarsite. Tad galite su partneriu sutarti, kad kuris yra ramesnis išsakys šią ar panašią frazę: „Pabandom padaryti pertrauką, kol dar galime, baigiame dabar, o vėliau (tarkim, po poros val.) grįšime ir ramiai pasišnekėsime ta tema daugiau“. Galite dienos metu sutarti konkretų laiką, kada galite pasikalbėti apie santykius ir kas jus neramina. Kalbantis svarbu išlaikyti ramų toną, jei balsas kyla, svarbu padaryti pertrauką. Labai svarbu, kad bent vienas iš partnerių gebėtų išklausyti nesureaguodamas. Kitas variantas – išrašyti savo neigiamas susikaupusias mintis, pvz.: piktas laiškas (tik tą laišką geriau sudeginti, o ne duoti skaityti partneriui). Supraskite, jei partnerį pulsite su priekaištais, jis kaip tik kuo mažiau norės bendrauti, o ginsis irgi pykčiu. Kitas būdas sumažinti pyktį – kalbėti. Pagalvokite, kas jus galėtų suprasti. Jei nenorite kalbėti su artimaisiais, rinkitės psichologą ar kunigą, ar senolį, kuriuo pasitikite. Pagalvokite, o kas atsikartoja iš jūsų vaikystės, kartais neištikimybės ratas eina iš šeimos į šeimą. Dar galite skaityti knygas, kad geriau suprastumėte savo pyktį: H.Lerner „Pykčio šokis“ arba J.A Spring, M. Spring „Neištikimybė“.
– Kaip elgtis suklydusiam partneriui? Kur yra ta riba tarp pataikavimo ir atsiprašymo?
– Suklydusiam asmeniui, pirma, reikėtų gerai pagalvoti, ar verta pasakyti tiesą, ar ne. Vien tiesos pripažinimas neatleidžia nuo atsakomybės, ką padarėte. Kiek įmanoma aiškiau išsiaiškinti ir sutarti, ką galite padaryti, kad partneris jaustųsi saugiau ir užtikrinčiau dabartiniame santykyje su jumis. Neatmesti, kad ir kategoriškų reikalavimų, o stengtis susitarti. Sutikti, kad šiuo atveju jums reikės įdėti daugiau pastangų, norint taisyti santykius. Galite pasikonsultuoti su trečiu neutraliu asmeniu, ar tie partnerio reikalavimai yra per dideli, ar realūs. Nereiškia, kad santykyje turite tapti vergu ir viską vykdyti. Jūs ir galite išsakyti savo norus, prašymus, kas jums padėtų likti ištikimu. Pataikavimas būtų, jei viską darote, taip kaip pageidauja partneris ir pats negalite turėti jokių norų. O atsiprašymas, kai abu partneriai supranta, kad abiem reikia keistis ir abu stengiatės palaikyti vienas kitą.
– Kokias dažniausias klaidas daro neištikimybę atleidęs partneris, kurios trukdo toliau vystytis santykiams?
–Neužtenka tik atleisti neištikimybę, reikia suprasti, kad kažkas buvo blogai santykiuose iki tol, kol atsirado trečias asmuo. O čia jau reikia keistis abiems. Dažniausios klaidos nukentėjusiųjų būtų:
- Nuolatiniai priekaištai, pykčiai dėl neištikimybės.
- Reikalavimai įrodymų, kad dabar nekaltas.
- Nuolatinis detektyvo darbas – sekimas, tikrinimas, gaudymas, įtarinėjimas ir pasiaiškinimas, kad kitaip jau nebus.
- Vaikų, trečiųjų asmenų įvėlimas į konfliktą.
- Šantažavimas visiems papasakoti apie neištikimybę pinigais, seksu.
- Aiškinimas ir reikalavimas, kad viską ką pridirbo turi ištaisyti tik vienas asmuo.
Žinoma, kartais gali išlįsti noras pasielgti netinkamai, tačiau jei suprasite, atsiprašysite ir palaikysite neištikimybę padariusio partnerio pastangas keistis, jūsų kaip poros santykiai gerės ir turėsite šviesią ateitį.
– Ar apskritai tokie santykiai turi ateitį? Ar galiausiai vis tiek nuoskaudos sugriauna jį?
– Tikrai taip, santykiai ir po neištikimybės gali turėti gerą ateitį. Kuo tikime, tą ir kuriame. Jei tikėsite savo kaip poros ateitimi, abu stengsitės, tai ir pasieksite. Abejones čia reikia padėti į šalį, bent kuriam laikui. Galite net sau ir garsiai įvardinti „dabar metus (ar du) mes stengiamės, o po to jau žiūrėsime ir nuspręsime dėl savo santykių ateities“. Natūralu, kad po pirmų metų dar gali likti nuoskaudų. Nuoskaudoms paleisti reikia laiko, negalima ir per greitai atleisti. Pirmiausia, reikia mokėti atleisti sau pačiam, savo šeimai, o tada – kitai pusei. Atleidimas naudingas mums patiems, o ne – kitiems.
