Kentė ir ji, ir brolis
Kiek Jūratė prisimena, mama visuomet verkdavo ir kovodavo su tėvo priklausomybe alkoholiui. „Kadangi mama buvo medikė, buvo laikotarpis, kuomet tėtį slopindavo migdomaisiais vaistais, primaišydavo tablečių į arbatą, kad išgėręs nekeltų rankos nei prieš ją, nei prieš mane su broliu. Brolis gaudavo dažniau, aš buvau gudrus vaikas, mokėjau jį nuraminti, nuvesti girtą atsigulti ir miegoti. Tokia buvo mano kasdienybė“, – pasakojo Jūratė. Kai jai buvo šešeri, šeima persikraustė į naują butą. Tada viskas tapo dar blogiau. „Tėvas tiek užbaliavodavo su draugais ar statybininkais, kad jam prasidėdavo haliucinacijos. Vaidendavosi, kad mus puola, kad jis turi ginklą ir visus iššaudys. Pamenu, kuomet buvau kokių 8 metų, tėvas tiek nusigėrė, kad užmigo laiptinėje, o pabudęs nepraleido kaimynų į trečią aukštą. Buvo didžiulė gėda prieš kitus vaikus. Teko keisti mokyklą, kad baigtųsi patyčios“, – pasakojo pašnekovė.
Anot jos, ypač nuo tėvo kentėjo vyresnis brolis. „Jis buvo 4 metais už mane vyresnis. Kartą mokykloje susipyko su klasioku. Kilo muštynės. Brolis parėjo su mėlynu po akimi... Tėvas taip užpyko, kad pradėjo jį mokinti, kaip reikia boksuotis. Niekados nepamiršiu jo rėkimo: „Ką čia turi – rankas ar silkes, kad nežinai, kaip į snukį duoti? Aš tau parodysiu!“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi Jūratė.
Kitą kartą, apimtas pykčio, kad brolis nenuvažiavo į kirpyklą, pats jį „apkirpo“. „Esmė ta, kad vaikui niekas nedavė pinigų į kirpyklą. Vargšas ankstyvą pirmadienio rytą užuot ėjęs į mokyklą, nuo 8 ryto laukė, kol kirpykla atsidarys, nes plaukai buvo kuokštais išpešti“, – pasakojo pašnekovė.
Galiausiai tėvo smurtas baigėsi, jis staiga metė gerti. „Gal suveikė užsikodavimas, gal dar kažkas. Jis įsidarbino autobuso vairuotoju, įsimylėjo kontrolierę ir paliko mus, prieš mano 11-ąjį gimtadienį. Mamai buvo labai sunku su tuo susitaikyti. Ji ir šiandien jį keikia, nors jo jau seniai gyvo nėra. Ji dažnai mums prikišdavo, kad mes panašūs į jį. Neleisdavo važiuoti susitikti nei su močiute, nei su pusbroliais, draudė matytis su tėvu, nors jis bandė su mumis normaliai bendrauti“, – pasakojo Jūratė.
Staiga namuose mama tapo ta, kuri grasina, gąsdina, kelia ranką, užrakina kambaryje. „Ji tapo tironu. Brolis nuo 16 metų pradėjo vasaromis dirbti. Mama reikalavo iš jo pinigų už elektrą, vandenį ir pan. Brolis išsikraustė pas močiutę, bet mama pradėjo grasinti Vaikų teisėmis. Močiutė pabijojo“, – pasakojo moteris.
Šeimos sukurti nepavyko
Galiausiai ir pati Jūratė išsikraustė, pradėjo kurti savo šeimą. Deja, pirmoji santuoka baigėsi skyrybomis. „Ištekėjau anksti, nes laukiausi, privalėjau. Jokio smurto su pirmu vyru nepatyriau. Tiesiog aš norėjau judėti į priekį, o jis – ne. 10 metų pragyvenome kartu, kol galiausiai nutarėme pasukti skirtingais keliais. Susikroviau lagaminą, pasiėmiau 8 metų dukrą, 300 svarų ir išvykau į Angliją“, – pasakojo moteris.
Svetur pažinčių svetainėje Jūratė susipažino su portugalu. „Pokalbiai buvo lengvi, labai greitai apsikeitėme telefono numeriais. Pradėjome susitikinėti. Po keleto mėnesių nusprendėme, kad norime gyventi kartu. Persikraustėme arčiau didmiesčio, kad būtų lengviau susirasti darbą. Mane pakerėjo jo rodomas dėmesys ir rūpestis, ilgi pokalbiai, šiltas apkabinimas, skaniausias maistas, intelektas, iškalba. Jaučiausi saugi. Buvau pavargusi būti stipri ir už viską atsakinga, pamiršusi, kaip reikia ilsėtis ir džiaugtis gyvenimu. Jis visa tai priminė“, – pasakojo pašnekovė.
Ilgainiui prasidėjo nesutarimai ir Jūratė paprašė jo išsikraustyti. „Jis nesutiko, padaviau į teismą, kad jį iškraustytų prievarta. Iškraustė, bet po poros mėnesių grįžo, atsiprašė, pasipiršo. Aš atleidau. Šią vasarą pas mus atsikraustė jo 15-metė dukra. Aš laukiausi mūsų kūdikio. Su podukra sutariau gerai, bet vėl prasidėjo nesutarimai su vyru“, – pasakojo moteris.
Anot jos, vyrui jo dukra tapo vieninteliu prioritetu. „Jis pradėjo visus savo pinigus leisti tik dukrai, mane spausti, kad juos išlaikyčiau, kad pirkčiau jiems maistą, mokėčiau už butą. Kiekvienas mano žingsnis turi būti su juo apsvarstytas, negaliu lankyti paskaitų koledže, negaliu sau nusipirkti drabužių, nes, anot jo, dabar tam netinkamas metas. Kartais jis liepia savo dukrai su manimi nesikalbėti. Savaitėmis sėdime prie bendro vakarienės stalo ir jiedu kalbasi sava kalba. Mano pajamos yra pakankamos, kad galėčiau save išlaikyti, bet viskas išeina mokesčiams, maistui ir buičiai. Jis prieš mane rankos nėra pakėlęs, bet tas subtilus smurtas – nekalbėjimas, rėkimas, žeminimas prie vaikų – verčia jaustis blogai“, – pasakojo moteris.
Šiandien ji yra apsisprendusi išeiti. Tą padaryti lengviau, nes su sugyventiniu taip ir nesusituokė. „Aš priėmiau sprendimą, kad turiu išsikraustyti. Tikiuosi, naujas gyvenimo etapas bus geresnis“, – viliasi Jūratė. Ji nelinkusi kaltinti praeities už tai, kas vyksta jos gyvenime šiandien, bet supranta, kad meilės trūkumas vaikystėje turėjo įtakos tam, kas vyksta dabar. „Nieko nenoriu kaltinti, tikiuosi, kad dar pavyks rasti savo vietą po saule“, – sakė moteris.
