– Kaip dažnai Vaiko teisių atstovai susiduria su smurtaujančiu vyru ir bejėge moterimi su vaikais? Ar Lietuvoje tai dažna situacija?
– Deja, smurtas šeimose – viena dažniausių konfliktinių situacijų, keliančių grėsmę ne tik suaugusiesiems, bet ypač vaikams. Paprastai yra skiriamos 4 smurto prieš vaikus rūšys – fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas bei nepriežiūra. Visais atvejais, kai šeimoje yra smurtaujama prieš vaikus, vaiko teisių gynėjai reaguoja ir teikia pagalbą.
Vaiko teisių gynėjų duomenimis 2020 m. užfiksuoti 2476 smurto prieš vaikus atvejai, 2021 m. iki lapkričio mėn. 2339.
– Dažnai moterys nesikreipia į teisėsaugą dėl smurto, nes yra prigąsdintos vyrų, kad iš jų bus atimti vaikai. Kaip yra iš tiesų? Koks yra Vaikų teisių atstovo tikslas ir vaidmuo smurto prieš moteris atveju?
– Vaiko teisių gynėjai dirba su šeimomis, kuriose yra vaikų. Tuo atveju, jeigu šeimoje yra smurtaujama prieš mamą, vaikai tai mato ir yra priversti gyventi smurtinėje aplinkoje, tad natūralu, kad tokiai šeimai turi būti suteikiama pagalba. Vaiko teisių gynėjų tikslas – kad vaikai gyventų saugioje aplinkoje, vaikas neturi gyventi įtampoje, smurtinėje aplinkoje. Vaikų mamai kreipusis pagalbos, vaiko teisių gynėjai nedelsiant aiškinasi situaciją ir šeimai rekomenduoja pagalbą – psichologinę, socialinio darbuotojos, jeigu reikia – priklausomybių specialisto, teisininko, rekomenduoja specialistus, krizių centrus. Apie smurto atvejus visada informuojami policijos pareigūnai, jie pradeda tyrimą.
– Kada vaikai tokiais atvejais gali būti paimti?
– Vaiko teisių gynėjų tikslas – kad vaikas augtų su savo tėvais. Vaikų perkėlimas į saugią aplinką yra kraštutinis sprendimas, kai šeimoje nėra kam jais pasirūpinti – dažniausiai tai būna, kai abu tėvai girtauja ir namie nėra vaikais galinčių pasirūpinti pilnamečių žmonių. Jeigu yra įtarimų arba vaikas skundžiasi, kad yra sumuštas, kreipiamasi į medikus. Pirmiausia, saugi aplinka vaikui užtikrinama kreipiantis į giminaičius, vaikui emociškai artimus žmones ir tik tuo atveju, jeigu nėra artimųjų, kurie gali pasirūpinti vaiku – į globėjus. Į saugią aplinką vaikai gali būti perkelti ir kartu su kitu šeimos nariu, pvz. mama, jeigu ji gali pasirūpinti vaikais.
– Ką mama turi užtikrinti savo vaikams, kad šie nebūtų iš jos paimti?
– Mama yra vienas pačių svarbiausių žmonių savo vaikams, tad vaiko teisių gynėjai visuomet deda visas pastangas padėti, kad tas ryšys išliktų ir vaikai liktų su mama.
– Kiek atsižvelgiama į vaikų norus? Nuo kelių metų jau paisoma jų norų?
– Į vaikų norus atsižvelgiama visada ir nuo tokio amžiaus (bei sveikatos būklės), kai jie jau sugeba rišliai išdėstyti mintis, argumentuoti, kodėl ir su kuo jie jaučiasi saugūs, kai pagal savo amžių, psichinę sveikatą ir brandą geba išsakyti pageidavimus ir juos motyvuoti, papasakoti apie žmones, su kuriais gyvena ar norėtų gyventi.
– Kaip dažnai smurto atveju lankosi Vaikų teisės pas šeimą?
– Vaiko teisių apsaugos specialistai šeimoje apsilanko kiekvieną kartą gavę pranešimą apie šeimoje kylančius sunkumus dėl vaikų, prieš vaikus naudojamą smurtą ar kitus galimus vaiko teisių pažeidimus. Gavus pranešimą, net ir anoniminį, apie smurtą, atvykstama greitai. Kiekvienos šeimos situacija yra individuali, tad ir pagalba turi būti parinkta tokia, kokios reikia šeimai. Nustačius vaiko teisių pažeidimus šeimai inicijuojama atvejo vadyba, rekomenduojama reikiama specialistų pagalba, pozityvios tėvystės kursai ir pan. Šeimoje nustačius vaiko apsaugos poreikį, skiriama mobiliosios komandos pagalba (šeimai sutikus), kuri su šeima dirba 30 kalendorinių dienų. Taip pat taikoma vaiko laikinoji priežiūra.
– Kokie būtų jūsų praktiniai patarimai – kaip elgtis nuo smurto nukentėjusiai moteriai, kad skyrybų metu teismas neatimtų iš jos vaikų?
– Vaikai iš mamos niekuomet nepaimami tiesiog dėl to, kad prieš ją buvo smurtauta, kad vaikai matė smurtą, kad vyksta skyrybų procesas, kad mama negyvena vaikų tėvo namuose. Specialistai padeda ištikus krizei, konsultuoja tėvystės klausimais, teikia psichologinę pagalbą, formuoja streso įveikos įgūdžius, padeda suvokiant saugios aplinkos sąlygas, koreguoja netinkamą reagavimą į stresines situacijas, teikia teisines konsultacijas. Tačiau labai svarbu ir tai, kad mama priimtų pagalbą.
– Ar tokiais atvejais Vaiko teisės bendrauja su abiem pusėmis – tiek mama, tiek tėčiu? Kaip vertinamas smurtautojo elgesys? Jo ryšys su vaikais?
– Vaiko teisės bendrauja su abiem vaikų tėvais. Smurtautojo elgesį vertina teisėsauga: policija, teismai. Smurtautojas, net ir teismui nusprendus atriboti smurtautoją nuo moters ir vaikų, nenušalinamas nuo pareigų: jis privalo vaikus finansiškai remti, kiti teisiniai niuansai sprendžiami teismo.
– Dar viena baimė – kad vaikus priskirs tėčiui, nes mama neturi savo gyvenamosios vietos. Ar taip gali būti? Tarkime, jei ji bėga nuo smurtautojo ir prisiglaudžia Moterų krizių centre.
– Dėl to, kad moteris neturi nuosavo būsto ar neišgali jo nuomotis, mažas uždarbis, motinystės atostogos, nėštumas, nėra priežastis paimti vaikus iš mamos ir perduoti juos smurtautojui.
– Ką apskritai patartumėte moterims, patiriančioms smurtą ir bijančioms kreiptis pagalbos, nes yra prigąsdintos, kad atims jų vaikus?
– Mamas, patyrusias smurtą, kviečiame būti drąsiomis, imtis iniciatyvos, ieškoti pagalbos sau ir savo vaikams. Kreipkitès pagalbos į artimuosius, tėvus, draugus. Padėti jums gali ir specialistai – vaiko teisių gynėjai, policija, gydytojai, psichologai, teisininkai, moterų krizių centai, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, įvairios pagalbos linijos. Svarbiausia kalbėti, ieškoti ir priimti. Visada prisiminkite, kad jūs esate stiprios ir nuostabios.
