Skirtis bijojo
Vilma su savo vyru susituokė, būdama jauna. Netrukus susilaukė pirmojo sūnaus. Su tėvų finansine pagalba nusipirko namą. Vyras važinėjo dirbti į užsienį. Kaip sako pati pašnekovė, jei būtų dirbęs Lietuvoje, greičiausiai skyrybos būtų įvykusios greičiau. „Ilgainiui pastebėjau, kad sparčiai progresuoja jo liga – alkoholizmas. Pirmiau vakarais po darbo išgerdavau alaus bokalą, paskui – du, paskui – alaus ir „fleškutę“, po to žiūrėk, jau ir fleškutės ne gana. Kiekiai didėjo, bet jis savo problemos nepripažino ir nepripažįsta iki šiol. Aš pradėjau lankyti grupę, kuri padeda alkoholikų artimiesiems. Ten susiradau daug draugių. Man tie susitikimai labai padėjo“, – pasakojo Vilma.
Vyras dirbo vairuotoju, bet kuo toliau, tuo sunkiai jam sekėsi. „Įsivaizduokite, kaip jis dirbdavo iš vakaro prigėręs. Šią dieną jis vairavimo pažymėjimo nebeturi. Buvo tik laiko klausimas, kada jį praras“, – sakė moteris.
Vis dėlto net ir išsiblaivęs vyras tęsdavo namuose psichologinį ir fizinį smurtą. „Pavyzdžiui, šeštadienio ar sekmadienio rytais būdavo baisu. Jis rėkdavo, kiekviena smulkmena jį nervindavo. Vieną akimirką jis galėjo švelniai ir intymiai su manimi bendrauti, o kitą – jau koliotis baisiausiais žodžiais. Bijojau skirtis. Galvojau, kad be vyro bus sunku finansiškais. Bet koks paradoksas – išsiskyrusi pradėjau geriau gyventi finansiškai. Jis visai nesidalindavo pinigais. Jei reikėdavo kokių 20 eurų, turėjau iš jo skolintis. Paskui parnešu juos ir sakau jam: „Žiūrėk, aš turiu tuos pinigus. Ar tau ne gėda imti iš žmonos?“ Sako, ne, ne gėda. Visaip išvadindavo. Galėdavau neatiduoti, bet kitą kartą negaučiau. Aš patyriau visas smurto rūšis: ir psichologinį, ir finansinį, ir fizinį“, – pasakojo Vilma.
Du kartus kvietė policiją
Apie tokią situaciją šeimoje moters artimieji žinojo, bet tėvai sakė: „Pakentėk, vaikeli, pasens ir nebegers“. Akis Vilmai atvėrė sūnaus pasakyta frazė. „Vyresnėlis tuo metu buvo jau dvyliktokas. Jis man pasakė: „Mama, bet tada ir tu pasensi. Kada jo tėvas baigė gerti? 81-erių? Kai jam bus tiek, tau bus 79-eri. Lauksi?”, – pasakojo Vilma. Tai buvo žodžiai, kurie privertė ją susimąstyti.
Imtis veiksmų paragino ir aštrėjantys konfliktai, dėl kurių Vilma ne kartą kvietė policiją. „Pirmą kartą parašiau pareiškimą, kai grasino supjaustyti padangas, kad niekur neišvažiuočiau. Bet tyrėjai jam tik paskambino, pasikalbėjo, jis pasakė, kad man protas pasimaišė, nes sėdžiu su vaiku namuose, ir tuo viskas baigėsi. Po šio atvejo jis tik dar labiau pradėjo iš manęs šaipytis. Antrą kartą iškviečiau policiją, kai jis vėl pradėjo man grasinti. Grįžau namo iš kirpyklos, anot jo, per vėlai. Jis pradėjo rėkti, sukonfliktavome, jis pradėjo stumdytis ir pasakė: „Pakasiu tave, niekas už tokią daugiau nei 5 metų neduos“. Vyresnio sūnaus paprašiau, kad eitų su mažesniuoju į viršų ir jį ten migdytų. Pati išėjau į kiemą, paskambinau policijai ir jį išvežė dviem paroms. Jam buvo šokas, paskui grįžo. Pirmi jo žodžiai buvo: „Sūnau, dabar padaryta tiek š...“, – pasakojo moteris.
Galiausiai šeimai teko parduoti namą. Vilma išsikraustė į tėvų namus, sutuoktinis kartu nenorėjo. „Susiradau advokatą, kreipiausi dėl skyrybų ir vaiko išlaikymo. Jis pradėjo mokėti. Pirmiau dar galvojau, kad gal sueisime, gal pailsėsime vienas nuo kito, jis supras, kokia buvau rūpestinga, darbšti, pareiginga, pareis ir grius su rožių puokšte man po kojomis, deja, taip neįvyko“, – sako Vilma.
Dėl skyrybų labiausiai liūdėjo mažiausias vaikas. Vyresnėlis – atvirkčiai – atsigavo. „Smurto teko ir jam. Jei bent kažkokį žodį už mane užtardavo, vyras ant jo pykdavo. Kažkada sūnus neišlaikė ir sako: „Tėvai, nebegaliu klausyt. Vakar varei šiandien varai, kiek tu ant tos mamos pilsi. Kam tu ją nuolat terorizuoji“. Vyras kaip šoko, galvojau sudraskys tą vaiką. Aš atsistojau per vidurį. Išskyriau juos. Pasakiau, kad tik priliesk vaiką“, – pasakojo moteris.
Vyras, anot jos, niekada nebandė gydytis nuo alkoholizmo, nors ji ir bandė jį užvesti ant kelio. „Agitavau, buvau nusivežusi pas žmones į namus, į tokį pasibuvimą, kur susirenka panašaus likimo žmonės. Galvojau, susipažins su tais, kurie tą patyrė, kurie dabar gyvena blaiviai, gal ir jam atsiras noras. Bet nieko. Laimei, kad bent vaikams tas nepersidavė. Vyresnis sūnus yra visiškas abstinentas“, – pasakojo Vilma.
Daugelis neturi kur eiti
Išsiskyrusi ir atvertusi naują gyvenimo lapą, moteris iš aplinkinių sulaukė pastebėjimų, kad tapo ramesnė. „Mano dantistė net pasakė, kad aš daug ramesnė pasidariau. Darbe tą irgi pastebėjo. Man labai padėjo tai, kad turėjau santaupų, vyresnis sūnus pagelbėjo. Dabar jis jau gyvena atskirai. Aš su mažiuku gyvenu. Turiu rūpestingą draugą“, – apie dabartinį gyvenimą pasakojo pašnekovė.
21-erius metus santuokoje pragyvenusi moteris sako supranta kitas, kodėl nepalieka tokių vyrų. „Kiti sako: nekentėk, išeik, palik. Bet nėra taip lengva. Man net ir Vaikų teisės sakė, tai ko jūs kenčiate, gi išeikite su vaikais. Bet palaukite, gal vieną lengviau iškeldinti, nei mus tris. Mums ir darbas, ir mokykla. Visi tą moterį kaltina, kad ji kvaila, ji kenčia ir nieko nedaro. Bet tuo metu reikia labai nedaug – reikia švaraus kambario, kur galima būtų prisiglausti. Ir aš norėjau išeiti, bet neturėjau kur“, – sakė Vilma ir pridūrė, kad kitą kartą prieš kaltindami moterį, visi turėtų pagalvoti, kodėl ji nepalieka smurtaujančio vyro.
