– Esate vienas iš knygos „Seksualinis smurtas. Profesionalaus elgesio taktika“ autorius. Kokia ta taktika turėtų būti?
– Tokio turinio knygos iki šiol nebuvo Lietuvoje ir jos pasirodymas yra puikus tarpdisciplininio skirtingų institucijų specialistų bendradarbiavimo pavyzdys. Ši knyga bei pateikti tyrimų algoritmai leidžia užtikrinti sklandų darbą skirtingų sričių specialistams, tiek gydytojams dirbantiems klinikinį darbą, tiek teismo medicinos gydytojams. Pastarojo laikotarpio oficialioji statistika rodo, kad smurto artimoje aplinkoje atvejų daugėja, tad ši tema tampa vis aktualesnė. Kai kalbame apie smurtą bendrąja prasme, nereikia pamiršti visų trijų smurto pasireiškimo formų tiek seksualinio, fizinio, bei psichologinio. Labai dažnai fizinis smurtas nėra izoliuotas, jo pasireiškimas gali būti lydimas ir kitų smurto formų. Visada kalbėdami šia tema, atkreipiame dėmesį, kad latentinio smurto, tiek fizinio, tiek psichologinio ar seksualinio smurto pasireiškimo galutinė išraiška neretai gali būti nužudymas. Todėl ši tema tokia aktuali ir apie tai reikia kalbėti. Bendraudami su jaunaisiais gydytojais rezidentais, bei gydytojais specialistais, visada akcentuojame – fizinio ar seksualinio smurto atvejais svarbiausia objektyvių įrodymų surinkimas, tai yra pastebėti (nustatyti) ir teisingai fiksuoti, bei aprašyti sužalojimus. Gydytojo, į kurį kreipėsi nukentėję nuo seksualinio smurto asmenys, pagrindinė taktika užtikrinti įrodymų išsaugojimą. Kalbėdami apie įrodymų išsaugojimą, turime galvoje ne tik tepinėlių paėmimą, tačiau labai svarbu teisingas sužalojimų aprašymas, jų lokalizacijos nurodymas. Kodėl tai svarbu, nes labai dažnos situacijos, kai nukentėję nuo seksualinio smurto asmenys į teismo medicinos gydytojus kreipiasi pavėluotai, tai yra praėjus tam tikram laikui po įvykio, kai įkalčių jau nelieka.
– Dažniausiai seksualinį smurtą patiria moterys, bet artimoje aplinkoje jis dažnai painiojamas su „pareiga“, ar yra būdų, kaip įrodyti tokį smurtą? Kokie būna dažniausi sužalojimai?
– Dažniausiai (apie 70 proc.) seksualinį smurtą patiria moterys artimoje aplinkoje, kai smurtą įvykdę asmenys paprastai būna pažįstami ar šeimos nariai. Nukentėjusių nuo seksualinio smurto amžiaus vidurkis 23 metai. Didesnė dalis (apie 57 proc.) nepilnametės, kurių amžiaus vidurkis 15 metų. Tuo tarpu seksualinį smurtą įvykdžiusių vyrų amžiaus vidurkis 30 metų. Vienas iš įrodymų šaltinių seksualinių nusikaltimų bylose, dažnai yra teismo medicinos gydytojo išvada. Seksualinio smurto atvejais dažniausiai nustatomi nespecifiniai sužalojimai tai yra kraujosruvos (54 proc.), nubrozdinimai (43 proc.) galūnėse, o kartais sužalojimų ant kūno nebūna. Rečiau nustatomi mergystės plėvės plyšimai, nubrozdinimai, kraujosruvos lytinių organų, išangės projekcijose, bei paimtuose tepinėliuose nustatoma sperma. Vis dėlto seksualinio smurto atvejais pateiktų požymių ekspertinis vertinimas turi būti atliekamas labai atsargiai, nes sužalojimų nebūvimas nepaneigia lytinių santykių galimybės.
– Matyt, jei kalbėti aukoms apie patiriamą smurtą yra sunku, tai rodyti kūno sužalojimus yra dar sunkiau. Su kokiomis istorijomis pas jus ateina aukos?
– Pirmiausia labai svarbu paaiškinti nukentėjusiam nuo seksualinio bei fizinio smurto asmeniui, kokia tvarka bus atliekamas tyrimas. Aptarti, kad apžiūra, sužalojimų įvertinimas ir įkalčių paėmimas svarbus ikiteisminiam tyrimui. Visais atvejais stengiamasi užtikrinti kad teismo medicininis tyrimas būtų sisteminis, bei kuo mažiau traumuojantis. Dažnai nukentėjęs nuo seksualinio smurto asmuo visų įvykio aplinkybių gali neprisiminti, tačiau papildomų tyrimų pagalba patvirtinami tiriamo įvykio metu buvę lytiniai santykiai. Bei atvirkščiai, būna teismo medicinos praktikoje atvejų, kai seksualinio smurto įtarimus išreiškia nukentėjusiojo asmens artimieji ar kiti asmenys, tačiau įtarimai nepasitvirtina.
– Apie ką kalbėtis nukentėjusiam asmeniui būna sunkiausia? Kaip vyksta apžiūra?
– Apie įvykio aplinkybes, todėl visada stengiamasi užtikrinti, kad tyrimas vyktų kuo mažiau traumuojant. Jei nukentėjusysis pageidauja ir yra tokios galimybės, teismo medicininiame tyrime dalyvauja tos pačios lyties gydytojas kaip nukentėjęs asmuo. Nukentėjusiam nuo seksualinio smurto asmeniui rekomenduojama apie įvykį pasakoti savais žodžiais, neskubant, nepertraukiant. Tuo tarpu gydytojo užduodami konkretūs, aiškiai suformuluoti klausimai. Vėliau išsamiai paaiškinami tolimesni tyrimo veiksmai, kaip bus atliekamas sužalojimų vertinimas bei įkalčių paėmimas. Stengiamasi, kad sužalojimai būtų vertinami ir visi įkalčiai paimami jau pirmo tyrimo metu, taip išvengiant pakartotinio asmens traumavimo.
– Ar pasitaikė jūsų praktikoje vyrų, nukentėjusių nuo antrosios pusės?
– Teismo medicinos praktikoje neretai kreipiasi vyrai dėl fizinio smurto, nukentėję artimoje aplinkoje, nuo savo antrosios pusės. Tokiais atvejais dažniausiai nustatomi linijiniai odos nubrozdinimai, bei poodinės kraujosruvos veide, kakle, krūtinėje, rankose, dažniau būna sužaloti pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad daugėja ir tokių atvejų, kai tėvai nukenčia nuo savo vaikų fizinio smurto. Šie atvejai tikrai nusipelno ateities studijų.
– Kaip asmeniui nukentėjusiam nuo seksualinio bei fizinio smurto pasiruoši teismo medicininei apžiūrai?
– Labai optimalu jei nukentėjusio nuo seksualinio smurto asmens apžiūra vyksta ne vėliau kaip per 72 valandos nuo įvykio. Tiksliausios išvados galimos tik tais atvejais, kai apžiūra atliekama kuo greičiau po seksualinio smurto. Spermai nustatyti mėginiai gali būti imami nuo kūno bei drabužių, kurie buvo dėvimi įvykio metu. Asmenims nukentėjusiems nuo fizinio smurto nerekomenduojama atvykus teismo medicininei apžiūrai naudoti kosmetines priemones sužalojimų vietose.
– Kokius sužalojimus sunkiausia įrodyti? Pamatyti?
– Seksualinio smurto atvejais sužalojimo požymių nebuvimas nepaneigia lytinių santykių galimybės. Tuo tarpu fizinio smurto atvejais sužalojimų žymės (poodinės kraujosruvos) iš karto po įvykio gali būti dar nepastebimos, tačiau išryškėti per parą.
– Kaip patartumėte rinkti įrodymus (ar reikia fotografuoti sužalojimus)?
– Po fizinio bei seksualinio smurto nukentėjusiems asmens rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į teismo medicinos gydytojus, kurie galėtų objektyviai įvertinti sužalojimus ir juos fiksuoti savo specialisto išvadoje.
– Kaip dažnai jūsų praktikoje pasitaiko nėštumų – kaip nepageidaujamo smurto atvejo rezultato? Ką moterys tokiu atveju dažniausiai linkusios daryti?
– Teismo medicinos praktikoje turime atvejų, kai po seksualinio smurto įvyko nėštumas. Tokie atvejai nėra dažni. Kaip teigia literatūra, po seksualinio smurto pastoja iki 5 proc. vaisingo amžiaus moterų. Skubioji kontracepcija turi būti pasiūlyta visoms vaisingo amžiaus moterims patyrusioms seksualinį smurtą, neatsižvelgiant nei į mėnesinių ciklo dieną, nei į galimą ovuliacijos laiką. Skubioji kontracepcija naudojama per 72 – 120 val. po lytinių santykių. Bakterinių lytiškai plintančių infekcijų empirinė profilaktika rekomenduojama visiems nukentėjusiems nuo seksualinio smurto asmenims pirmo kreipimosi į gydymo įstaigą metu.
– Ką patartumėte žmonėms, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, kokių žingsnių imtis?
– Asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, rekomenduojama kuo greičiau po įvykio kreiptis į teismo medicinos gydytojus, kurie galėtų objektyviai įvertinti sužalojimus. Po teismo medicininio tyrimo gydytojas surašo specialisto išvadą, kuri yra vienas iš įrodymų šaltinių ikiteisminio tyrimo metu.
