– Pradėkime nuo rizikos grupių: kokie žmonės atsiduria tarp tų, kurie gali būti labiau linkę į smurtą?
– Dažniausiai tai susiję su neteisingai suvokiamais lyčių vaidmenimis bei noru kontroliuoti savo partnerį, siekiant padaryti jį nuolankiu. Kai kuriais atvejais smurtautojai vyrai tiesiog mano, kad jiems, kaip vyriškos lyties atstovams, leista naudoti visas priemones, siekiant moterį kontroliuoti.
Dažnais atvejais tokie asmenys yra matę smurtą savo tėvų šeimoje, o tuomet smurtas gali būti vertinamas kaip normalus elgesys bei priimtinas nesutarimų sprendimo būdas. Kai kurie smurtautojai patys yra buvę ilgai trunkančio smurto aukomis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai partneris dėl savo impulsyvaus charakterio nesugeba valdyti savo pykčio bei agresyvumo, tokiais atvejais smurtautojai teigia: „Aš pats nesuprantu, kaip man tai atsitinka, tuomet kai susierzinu man tarsi akyse aptemsta ir aš nebegaliu kontroliuoti to, ką darau, tampu nevaldomas. Visada gailiuosi, kad taip pasielgiau, tačiau jau būna šaukštai po pietų“. Kartais vyrai ateina į konsultacijas prašydami padėti išmokti valdyti pyktį bei agresiją.
Beje fizinį smurtą prieš partnerį naudojančių moterų pasitaiko gerokai rečiau nei vyrų.
– Susipažįsti su žmogumi: ar galima iš pirmų savaičių/mėnesių pasakyti, ar jis/ji gali būti linkęs/-usi į smurtą?
– Pažinties pradžioje nėra lengva pastebėti ne tik polinkio smurtauti, nėra lengva pamatyti ir įvertinti įvairių kitų neigiamų charakterio bruožų ar savybių. Juk pažinties pradžioje mes norime parodyti save iš gerosios savo pusės ir tai labai natūralu, juk mūsų tikslas – patikti, būti pripažintam ir priimtam. Žmogus net ir pats, apskritai, yra linkęs save matyti šiek tiek geresnį nei jis yra iš tikrųjų, tai yra tokį, koks jis norėtų būti. Tačiau ilgainiui bendraujant impulsyvaus ir agresyvaus charakterio nuslėpti neįmanoma ir jis palaipsniui pradeda atsiskleisti.
Smurtauti linkęs žmogus pradžioje gali nedrįsti elgtis smurtaujančiai su savo partneriu, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir pastebėti kaip jis elgiasi su kitais žmonėmis? Ar nėra agresyvus su savo artimaisiais, vaikais, gyvūnais. Ar nesielgia impulsyviai konfliktinėse situacijose.
Konsultuodama moteris dažnai pastebiu, kad pažinties pradžioje jos linkusios idealizuoti naujai sutiktą žmogų ir čia pasitvirtina pasakos apie Mėlynbarzdį motyvas – jaunėlė sesė, tekėdama už Mėlynbarzdžio, netikėjo, kad ją ištiks toks pats likimas, koks ištiko prieš tai buvusias moteris, net ir įtardama, kad kažkas su jaunikiu negerai, ji naiviai tikėjosi, kad su ja taip neatsitiks ir kartojo: „O ta Mėlynbarzdžio barzda ne tokia jau ir mėlyna...“ Tačiau netrukus jai teko įsitikinti, kad ją ištiko toks pats likimas, kaip ir prieš tai buvusias moteris, kurias Mėlynbarzdis nubaudė už nepaklusimą.
– Iš tiesų dažnai pirmais mėnesiais žmones apakina meilė ir jie nepasidomi nei antrosios pusės praeitimi, nei santykiai su šeima ir pan., kokiais dalykais apie antrąją pusę rekomenduotumėte pasidomėti, norint ateityje išvengti nemalonumų?
– Meilės apakinti žmonės paprastai elgiasi neatsakingiau, juk meilė, pirmose jos stadijose yra grynai cheminis reiškinys. Smegenų liaukos išskiria dopaminą ir norepinefriną, kurių efektas panašus į amfetamino, taigi įsimylėję mes tarsi užsidedame „rožinius akinius“, per kuriuos žiūrint pasaulis atrodo gražesnis, partneris geresnis, jo erzinantys charakterio bruožai – tiesiog „žavingai keisti“, o visus sunkumus galima įveikti...
Dažnai moterys net ir matydamos, kad partneris turi begalę įtartinų polinkių ir įpročių, priima sprendimą ir toliau likti su juo tikėdamos, kad galės jį pakeisti savo gerumu, švelnumu ir meile...
Kartais juokauju sakydama, kad kai kurios moterys priima sprendimą ne ištekėti už vyro, o ima partnerį sau į vyrus „perauklėjimui“.
Atsakant į klausimą, ar reikėtų pasidomėti partnerio šeima ir kokį poveikį gali duoti auklėjimas? Be abejo, svarbu kokioje šeimoje augome. Mokslininkai jau senai pagrindė teorijas, kurios teigia, kad elgesio vaikai išmoksta žiūrėdami, kaip elgiasi suaugusieji. Tačiau čia negalėtų būti vienareikšmiško atsakymo – nebūtinai smurtaujančioje šeimoje užaugęs vaikas taps smurtautoju, kartais vaikai suaugę pakartoja savo tėvų elgesį, tačiau dažniausiai viskas priklauso nuo asmens sąmoningumo. Dažnai savo patirtyje sutinku žmonių iš labai destrukcinių šeimų, tačiau jie sukūrė puikias šeimas, kuriose tikrai nėra smurto. Dažnai iš šių žmonių lūpų skamba žodžiai: „Mačiau, kaip tėvas mušdavo mamą, man buvo labai skaudu ir pikta, tuomet sau prisiekiau, aš niekada nepakelsiu rankos prieš savo žmoną...“
– Kokie žmogaus charakterio bruožai gali išduoti polinkį smurtauti? Ar visada tas, kuris labai audringai reaguoja į situaciją, pakels ranką?
– Kaip ir minėjau anksčiau, emocijų nevaldymas, negebėjimas suvaldyti pykčio bei agresijos yra pagrindiniai impulsyvumą ir galimą smurtinį elgesį lemiantys veiksniai.
Psichologija nagrinėja žmogaus charakterio tipus, o jais remiantis prie linkusių smurtauti galima būtų priskirti psichopatinį charakterio tipą. Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino, turi polinkį melui. Psichopatinio charakterio atstovai nesijaučia stiprūs, todėl pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, norėdami iškelti save, dėl tos pačios priežasties jie ir demonstruoja savo jėgą. Prie linkusių smurtauti galima būtų paminėti ir ribinį charakterio tipą. Šis charakterio tipas panašus į psichopatinį, šie žmonės taip pat nesugeba valdyti savo jausmų, yra labai nepastovūs – jų meilę greitai keičia neapykanta ir atvirkščiai. Tai tikri jausmų vulkanai, nemokantys nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi bei nesuvokiantys savo emocijų.
– Kokie pirmieji ženklai, kurie aiškiai nusako, kad žmogus vis tik linkęs smurtauti?
– Pirmaisiais ženklais galima būtų laikyti agresijos protrūkius ir nebūtinai tai turi būti aiškus fizinis smurtas, net ir apstumdymas, papurtymas taip pat yra smurto apraiška, kurios moterys dažniausiai nelaiko už smurtą. Dažnai jos linkusios sakyti: „Na jis mane papurtė keletą kartų“, „Tai mane tik vieną kartą stūmė taip, kad aš griuvau ir nučiuožiau per koridorių, bet juk šiaip jis manęs nemuša“.
– O kaip dėl priklausomybių. Kaip dažnai jas lydi smurtas?
– Alkoholio bei narkotikų vartojimas smurtiniam elgesiui vaidina didelį vaidmenį. Nesaikingas alkoholio vartojimas gali prisidėti prie smurto proveržių, nes išgėręs asmuo sunkiau kontroliuoja savo agresyvius impulsus.
Narkotikų paveikto žmogaus elgesys irgi tampa nekontroliuojamas. Tiek atsitiktinis, tiek nuolatinis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali sukelti agresiją ir smurtą. Kai kurie narkotikai sukelia susijaudinimą, irzlumą, baimę ir paranoją, didelius nuotaikos pokyčius, tuo metu sudėtinga slopinti impulsus, sutrinka pažintiniai ir mąstymo gebėjimai.
– Ką rekomenduotumėte daryti, pastebėjus tuo pirmuosius galimo smurto požymius? Iškart palikti tokį žmogų ar kažkaip bandyti spręsti problemas?
– Na pirmiausiai tai reikėtų realiai įsivertinti situaciją, neidealizuoti partnerio, nemanyti, kad viskas savaime praeis arba, kad jūs kartu būtinai viską nugalėsite. Negalima toleruoti smurtinio elgesio, jei gerbsite save ir įvykus net mažiausiam smurtiniam epizodui parodysite, kad jūs netoleruosite smurto, tai užkirs kelią tolimesniems veiksmams, tačiau ar smurtaujantis žmogus norės mokytis savo agresiją ir pyktį valdyti, priklausys tik nuo jo paties, juk žmogus keičiasi tik tokiu atveju, jei pats to nori ir deda pastangas.
