– Kokie ženklai byloja, kad artimasis galimai patiria smurtą artimoje aplinkoje?
– Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad kiekvienas atvejis unikalus, todėl absoliučiai vienodų ženklų nėra. Tik dažnu atveju galima jausti, kad yra kažkokia paslaptis, dirbtinumas, „pasaldintas“ bendravimas, kitiems matant. Kiti ženklai: baimė, kruptelėjimas, išgirdus netikėtą garsą ar staigiai kažkam nutikus, vengimas kalbėti apie santykius šeimoje, apie sutuoktinį (-ę), dažnai per didelis meilikavimas, patarnavimas, nuolaidžiavimas ir pan. Dažnai išreiškiamas beviltiškumas, neįgalumas („nieko neįmanoma pakeisti“, „reikia kentėti“, „niekas man nebepadės“ ir pan.). Dažnu atveju smurtaujantys asmenys kaltę permeta nuskriaustajam („pati išprovokavai“ ar „pats prisiprašei“). Smurtą patiriantys asmenys dažnai pradeda tuo tarsi „tikėti“ ir tai išreiškia, sakydami, kad tai jų kaltė, dažnai prisiima kaltę net nieko nepadarę, jaučia didelę baimę suklysti, nes suklydus bus nubausti. Sisteminio, ilgalaikio sisteminio smurto aukos būna nuolankios ir užguitos, besąlygiškai paklūstančios, dažnai priklausomos ir kartais net susitapatinusios su smurtautoju, nebežino, kaip gyventų be jo.
Kaimynai gali vengti bendrauti, gali būti juntamas, tarsi kažkokios paslapties šydas. Gali būti hiperbolizuojamas smurtautojo teigiamas elgesys. Praktikoje pastebime, kad dažnai kaimynai vengia apginti smurtą patiriančius, nenori dalyvauti policijos apklausoje, nors girdi ir mato žiaurius smurtinius veiksmus tarp artimųjų.
Labai norisi pakviesti visus Lietuvos gyventojus keisti požiūrį ir būti pilietiškais, netylėti, įspėti, pranešti Specializuotiems pagalbos centrams, nes smurtas gali pažeisti asmens psichinę ir fizinę sveikatą negrįžtamai.
– Ar tie ženklai vyrų ir moterų yra tokie patys?
– Kadangi patiriami jausmai yra panašūs tiek vyrų tiek moterų, reakcijos dažnu atveju taip pat panašios, išskyrus tai, kad vyrams dar labiau gėda pripažinti faktą, kad jie yra skriaudžiami ir negali kreiptis pagalbos dėl visuomenėje vis dar gyvų stereotipų „vyrai neverkia“, „dažniausiai vyrai smurtauja“, „vyrai – stiprioji lytis“, „kas per vyras, jei negali apsiginti“ ir pan.
Smurtą patiriantys žmonės išgyvena daug įvairiausių emocijų: pykčio, gėdos, kaltės, nusivylimo, baimės, keršto, liūdesio, išgąsčio, streso. Šios emocijos mūsų kūne ir mimikoje sukelia atitinkamas reakcijas, nes kūnas niekada nemeluoja. Taigi, tiek vyrai, tiek moterys gali atrodyti nepasitikintys, akyse ir mimikoje gali būti stebimi nerimo ir įtampos ženklai, žmogus tarsi nebegali džiaugtis. Sudėtingesniais, ilgai besitęsiančio smurto atvejais stebime moteris, kurių visas kūnas apie tai kalba: nuleista galva, pečiai.
– Ką daryti tuos ženklus pastebėjus?
– Taip ir sakyti. Visuomet galime išreikšti savo susirūpinimą, parodyti žmogui, kad matom, kaip jam sunku ir norime padėti. Tuomet stebėti žmogaus reakciją, neigia ar priima pagalbą, būna atvejų, kad atsiveria ir pasakoja apie savo patyrimus, bet tam labai svarbu, kad jis jumis pasitikėtų. Jei pavyksta prieiti, tuomet visada galima paskatinti kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą tel. Nr.: 870055516 (darbo dienomis nuo 9:00 iki 17:00). Ši linija yra visapusiškai konfidenciali ir joje asmuo gali pateikti tiek informacijos, kiek nori.
– Ko nedaryti tuos ženklus pastebėjus?
– Nesmerkti, nekaltinti („tai kam tu su juo gyveni?“, „ko neišeini?“, „negerbi savęs“, „pati kalta“ ir pan.), tai tik dar labiau smukdo auką ir dar labiau sukelia kaltę, gėdą ir bejėgiškumą, dar labiau apsunkina pagalbos ieškojimo-priėmimo galimybę.
– Kokią pagalbą pasiūlyti?
– Jei yra galimybė pasakyti, kad esu čia ir noriu tau padėti, patikinti, kad bet kada gali kreiptis. Dažnai žmonėms reikia laisvės priimti sprendimą ir vienas iš efektyviausių būdų – supratimas ir priėmimas. Turbūt visi žinome tą jausmą, kad kai kas nors spaudžia, norisi bėgti. Reikėtų pasiūlyti kreiptis į specialistus, psichologus, specializuotos kompleksinės pagalbos centro darbuotojus.
– Ar gajus stereotipas, kad tai ne „mūsų reikalas“, tegu išsiaiškina patys? O gal žmonės nebėra abejingi kitų problemoms?
– Taip, šis stereotipas vis dar gajus, tačiau jau mažėja ir atsiranda kur kas daugiau visuomeniškų žmonių, kurie iškviečia pagalbą: aktyvesni paaugliai, suaugę vaikai, pasitaiko, kad pilietiškai pasielgia moters tėvai, giminaičiai, būna, kad iškviečia policiją kaimynai ar kiti svetimi žmonės. Paskambinus Specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistams, įsijungs pagalbos algoritmas, pradeda veikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas: išsiaiškinama situacija ir jos pavojingumas, galimos grėsmės, nukentėjusysis gauna emocinį palaikymą, visą informaciją apie reikiamos pagalbos galimybes, pajunta, kad įstatymas, įstaigų ir institucijų specialistai jį gina, kad jis elgiasi teisingai, nebeleisdamas toliau artimam žmogui daryti nusikaltimo. Psichologinis, fizinis, ekonominis, seksualinis smurtas ar nepriežiūra Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme jau 10 metų laikomas nusikaltimu. Kiekvienas, kuris neleidžia, kad nusikaltimas vyktų, kartotųsi, elgiasi labai teisingai ne tik pilietiškai, bet ir moraliai, dvasiškai.
– O gal žmonės bijo kištis ir sau prisidaryti bėdų?
– Žinoma, būna ir tokių atvejų. Tačiau, gaudami pranešimus iš policijos, pastebėjome tendenciją, kad visuomenė po truputį juda link suvokimo, kad smurtas tai ne tik smurtaujančiųjų, jį patiriančiųjų ar stebinčiųjų reikalas, bet kartu ir visos visuomenės problema. Nes smurtas, kaip minėjome, – nusikaltimas. Smurtas žmogaus asmenybei gali palikti negrįžtamas pasekmes jo psichinei ir fizinei sveikatai. Patyrę smurtą asmenys gali prarasti pasitikėjimą savimi, motyvaciją imtis iniciatyvos. Mūsų, kaip psichologių patirtis rodo, jog net tėvų smurtą tik stebėję vaikai gali turėti emocijų ir elgesio problemų, dėmesio koncentracijos, mokymosi sunkumų, dažniau patys smurtauja mokykloje prieš kitus vaikus ir suaugę gyvena smurtiniuose santykiuose. Taigi, smurtas gimdo smurtą. Svarbu pabrėžti, kad vienas svarbiausių dalykų smurto artimoje aplinkoje prevencijos srityje – mūsų visų suvokimas, kad kiekvienas iš mūsų turime sakyti STOP smurtaujančiam. Matydamas smurtinius veiksmus, galiu įspėti smurtaujantįjį, galiu pranešti telefonu 112, galiu skambinti Specializuotiems pagalbos centrams.
– Gal buvo kokia nors istorija jūsų praktikoje, kai kažkas iš artimųjų, draugų padėjo aukai žengti pirmą žingsnį pagalbos link?
– Taip, buvo, ir ne viena. Neseniai į Telšių krizių centrą kreipėsi moteris, kuri nerimavo dėl savo mamos, nes ji patiria savo vyro (skambinančiosios tėvo) smurtą. Moteris verkė, pasakojo, kad tai jau vyksta seniai. Paskambinus smurtą patiriančiai moteriai ir pasiūlius pagalbą, ji ją priėmė. Atvejis buvo pavojingas, pranešta Policijos pareigūnams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iki tol moteris negaudavo reikiamos pagalbos, buvo priversta tylėti ir kentėti, o smurtaujančio vyro nebaudžiamumas jo agresiją išdidino iki žiaurumo ir net psichologinių bei fizinių moters kankinimų. Praeities šleifas, kai dar nebuvo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, dar tebėra gajus vyresnio amžiaus šeimose. Nes anksčiau šeimose vykstantis smurtas buvo nurašomas „buitiniam konfliktui“ be jokių pasekmių. Agresoriai būdavo tarsi motyvuojami. Daugelis vyresnių moterų, teigė, kad po policijos išvykimo, vyras su pasididžiavimu sakydavo: „Na ir ką pasiekei? Apsijuokei ir tiek!“ Moteris smurtą kentėjo apie 40 metų ir išsakė, kad pati nebūtų kreipusis pagalbos, nes nebetikėjo, kad gali kas nors jai padėti. Taigi ši istorija rodo tai, kad labai svarbu netylėti ir kreiptis pagalbos.
– Kas dažniausiai būna tas artimasis, kuris kreipiasi?
– Dažnai būna patys artimiausi, tėvai, vaikai, broliai, seserys. Turėjome atvejų, kai pranešė draugai, paskambino anonimiškai informuodami, kad žino, jog vyksta
– Jei žmogus pagalbos nepriima, ar reikėtų kreiptis į atitinkamas instancijas ir joms apie tai pranešti?
– Žinoma, reikia, nes institucijose dirba profesionalai, kurie turi daug žinių ir patirties, bendraujant su smurtą patiriančiais asmenimis. Negalima sakyti, kad tai padės 100 procentų, tačiau pabandyti verta.
– Ką patartumėte artimiesiems, ką daryti, jei įtari tokią situaciją esant?
– Kreiptis į specialistus, kurie tikrai priims ir padės artimiesiems ištverti šią sunkią situaciją ir kartu aptars galimybes padėti aukai kreiptis į specialistus.
