„Jaunuoliai, mano žinutė, kurią noriu jums perduoti, yra labai paprasta. Tikėkite tuo, ką darote, eikite pirmyn, kurkite, netylėkite. Kiekviena karta turi galimybę pakeisti pasaulį“, – vienoje iš savo paskaitų jaunimui yra sakęs JAV prezidentas Barackas Obama.
UNESCO skaičiuoja, kad 130 mln. mergaičių nuo 6 iki 17 metų nelanko mokyklos, o 15 mln. pradinio mokyklinio amžiaus mergaičių taip ir niekada nesės į mokyklos suolą. Moterų dalyvavimas pasaulinėje darbo rinkoje yra beveik 27 procentiniais punktais mažesnis nei vyrų, o moterų dalyvavimas darbo rinkoje sumažėjo nuo 52 proc. 1990 m. iki 49 proc. 2016 m., rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
„Svarbu ugdyti visų jaunų žmonių lyderystės įgūdžius. Tiesiog istoriškai taip susiklostė, jog berniukams šiek tiek palankiau susiklostė sąlygos įgyti lyderystės įgūdžių. Moterys sudaro pusę pasaulio gyventojų. Norint kurti rytojų visiems, reikalingi lyderiai, kurie atstovautų moteris ir merginas. Kad dalyvautume sprendimų, kurie svarbūs mums visiems, priėmime, turime įgyti specifinių žinių: išsigryninti savo misiją ar siunčiamą auditorijai žinutę, išgirsti, komunikuoti, strategiškai mąstyti“, – sako Inga Minelgaitė, Islandijos universiteto profesorė, verslo konsultantė, „WoW university“ tarybos narė ir projekto „Future Heroes“ dėstytoja.
Darbo rinkos tyrimai rodo, kad investicijos į jaunuolių verslumo ugdymą bei lyderystės įgūdžių stiprinimą, atsiperka jauniems žmonėms įsiliejus į darbo rinką. Mat tokie jauni žmonės geba geriau spręsti problemas bei priimti sprendimus, moka dirbti komandoje, nebijo prisiimti atsakomybės bei lyderystės.
Mergaičių verslumo lavinime – lėti, bet teigiami pokyčiai
Alvyda Regina Rimkutė, elektronikos inžinierė, „WoW university“ projekto „Future Heroes“ mentorė, atkreipia dėmesį, kad visuomenė sparčiai sąmoningėja ir moteris vadovė, lyderė nebėra naujiena, tačiau reikia laiko, kad išsivaduotume iš stereotipų su diskriminaciniais prieskoniais.
„Mums visiems svarbu sukurti terpę be diskriminacijos, kurioje vaikai ir paaugliai galėtų laisvai augti ir formuoti savo asmenybę. Labai džiaugiuosi šiuolaikiniais moksleiviais, gimnazistais, kurie sau kelia didelius tikslus, domisi lyderyste, nori tapti lyderiais, nebijo išsiskirti. Dažnai mergaitėms ir merginoms būna sunkiau žengti pirmuosius žingsnius, ugdant asmeninę lyderystę“, – iš praktikos sako A. R. Rimkutė.
Ji pastebi, kad polinkis lyderiauti atsiskleidžia dar vaikystėje, todėl svarbu laiku tai pastebėti ir šį gebėjimą lavinti. Tinkamai ugdydami, motyvuodami vaikus, galime greitai sulaukti rezultatų: įdomių iniciatyvų, originalių idėjų, kūrybiško požiūrio į visuomenės problemas ir jų sprendimų galimybes. Kita dalis vaikų, kurių prigimtiniai gebėjimai lyderystei nėra aiškiai išreikšti, mokydamiesi lyderystės, taip pat gali pasiekti puikių rezultatų ir išmokti ateityje būti efektyviais lyderiais. Pasak A. R. Rimkutės, kuo anksčiau pradėsime ugdyti jaunuolių lyderystę, tuo greičiau sulauksime teigiamų pokyčių visose srityse.
Lyderystės ugdymas – pamatas karjeroje
Visuomenė yra mūsų elgsenos, įsitikimų bei įpročių veidrodis. Praktika rodo, kad vaikų ugdyme ne visada pavyksta išvengti stereotipų. Pvz., skatinamas berniukų veiklumas ir drąsa, o mergaitės mokomos švelnumo, nuolankumo. Tą galime pastebėti ir mokykloje, kai berniukams dažniau siūloma rinktis tiksliųjų mokslų būrelius, o mergaitėms – menų ar socialinės krypties užsiėmimus.
Elgsenos studijos rodo, kad vaikystėje ir paauglystėje susiformavusios nuostatos, įgytos patirtys daro įtaką tolesniems gyvenimo pasirinkimams.
„Kaip pavyks ugdyti lyderystę priklauso nuo aplinkos, kurioje mergaitė vystosi, auga. Daug lemia ir pačios mergaitės charakterio savybės, asmeninis atsparumas stresui. Dažnai stabdomos jautresnės mergaitės ir merginos, kurios bijo būti nesuprastos, atstumtos. Kartais asmenys, kuriuos jos laiko autoritetais, yra linkę nuvertinti mergaičių galimybes ir taip stabdo jaunos asmenybės augimą“, – vardija A. R. Rimkutė ir priduria, kad mergaitėms labiau reikalingas įvertinimas, padrąsinimas, saugi aplinka vystytis. Mat merginų klaidos daug labiau matomos, afišuojamos, o tai ypač demotyvuoja.
Pasak I. Minelgaitės, siekdami proveržio moterų lyderystėje, pirmiausia turėtume sukurti tokią aplinką, kurioje ir vyrai, ir moterys be dirbtinai sukurtų barjerų galėtų realizuoti savo potencialą.
„Turime pripažinti, kad turime daug nusistatymų, kuriuos neigiame. Pvz. dažnai sakoma, kad „rinktume lyderę, bet trūksta kompetentingų“. Tačiau Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu „kompetencijos“ argumentą atmeta. Kitas labai svarbus momentas, kurį pamirštame – progresą šioje srityje imame traktuoti kaip savaime suprantamą (angl. taking for granted). Turime pavyzdžių iš šalių, kuriose moterys galėjo gyventi realizuodamos save kaip pilnavertės visuomenės narės, tačiau prireikė vos kelių dešimtmečių, kad burka taptų priimtiniausias tos visuomenės moters aprėdas“, – pabrėžia pašnekovė ir priduria, kad turime prisiminti, jog moterys sudaro pusę pasaulio gyventojų. Tad kuriant ateitį, norime, kad dukrų, mamų, sesių balsai būtų girdimi.
Iš mokyklos suolo – į verslą
Šveicarijos Filantropijos Fondas, Britų Taryba ir „WoW University“ antrus metus Lietuvoje inicijuoja projektą „Future Heroes“, kurio metu 50 dalyvių (14-17 metų amžiaus merginų) turi galimybę stiprinti pasitikėjimą savimi ir nemokamai mokytis lyderystės ir verslumo pagrindų iš patyrusių verslininkų, pelningų verslų kūrėjų, inovatorių bei įvairių sričių ekspertų.
„Ateities karjerą modeliuojame atsižvelgdami į savo asmenines savybes, gebėjimus bei keliamus gyvenimo tikslus. Išvystyti komandinio darbo, verslumo bei lyderystės įgūdžiai praverčia bet kurioje srityje ir sukuria dar daugiau galimybių karjeroje. Dažniausiai šie įgūdžiai suteikia didesnį pasitikėjimą savimi ir įkvepia drąsos susiduriant su iššūkiais bei skatina nebijoti prisiimti atsakomybės, rizikuoti“, – kodėl verta ugdyti paauglių lyderystę vardija A. R. Rimkutė.
Aistė Dambrauskaitė, pernai projekte „Future Heroes“ kartu su komanda „Mysterium Locus“ pristačiusi mobilų pabėgimo kambario projektą 5-8 klasių moksleiviams, sako, kad projektas padėjo suprasti, kad viską galima pasiekti, jei atkakliai dirbi, nebijai bandyti, klausti ir klysti.
„Įgytas žinias jau pavyko pritaikyti mokykloje mokinių tarybos bei jaunųjų šaulių veiklose bei kuriant savo mokomąją bendrovę projekte „Junior Achievement“. Manau, kad įgauta patirtis praverčia ir kasdieniniame gyvenime: nuo laiko ir finansų planavimo iki vadovavimo, lyderystės, komandinio darbo įgūdžių ugdymo“, – vardija A. Dambrauskaitė.
Aistės nuomonei pritaria ir kita „Future Heroes“ dalyvė Urtė Bružaitė. Ji projekte kartu su komanda „Ray“ pristatė išmaniuosius įrenginius nuo aplinkos veiksnių apsaugančių priemonių idėją. Pasak U. Bružaitės, ji labai vertina ne tik projekte įgytas naudingas žinias, bet ir galimybę artimiau susipažinti su mentorėmis, investuotojais bei kitomis „Future Heroes“ dalyvėmis, kurios vėliau tapo draugėmis.
„Projektas man suteikė pasitikėjimo savimi, drąsos kurti bei tobulėti. Programos metu įgytas žinias galėsiu panaudoti įvairiose gyvenimo srityje: tiek mokykloje, tiek ateities karjeroje, nes informacija buvo pateikta lengvu, suprantamu ir įdomiu metodu bei buvo itin naudinga“, – sako U. Bružaitė.
