„Jeigu pakeistume mitybos įpročius į sveikesnius, beveik pusę lėtinių neinfekcinių ligų Lietuvoje būtų galima atitolinti arba išvengti. 2020 m. Lietuvoje buvo užfiksuota 43 tūkst. mirčių, 90 proc. iš jų – dėl lėtinių neinfekcinių ligų. Dažniausia mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos, onkologiniai susirgimai, diabetas, virškinamojo trakto sutrikimai, lėtiniai kvėpavimo takų sutrikimai. Visų šių ligų priežastis apie 60 proc. nulemia gyvensena ir jos stipriausias veiksnys – prasta mityba“, – atsiųstame pranešime spaudai paaiškina Tomas Vaičiūnas, sveikatos mokslų daktaras, gyvensenos medicinos mokslininkas, „WoW University“ lektorius.

Kaip valgome

Cepelinai su spirgučiais, kotletai su bulvių koše, sumuštinis su dešra, sriuba su grietine, mišrainė su majonezu, pieniškos dešrelės su kečupu, keptos bulvės – dažni kasdienio lietuviško raciono patiekalai.

Mokslininkas T. Vaičiūnas, apibendrindamas lietuvių mitybą, atkreipia dėmesį, kad per daug vartojame sočiųjų bei hidrintų riebalų, paprastojo cukraus, per mažai valgome vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, sėklų ir riešutų, omega-3 turinčių produktų bei gerųjų – nesočiųjų riebalų.

„Lietuvių racione per daug gyvulinės kilmės riebalų, įskaitant pieną, sviestą, sūrį. Vartojame per daug rafinuotų tiek augalinių, tiek gyvulinių aliejų, t.y. iškaitintų, dezodoruotų ar kitaip apdirbtų produktų. Mūsų kasdienėje mityboje per daug ir paprastojo cukraus bei miltinių produktų, pagamintų ne iš pilno grūdo miltų. O juose jau yra nemažai cukraus bei nesveikų riebalų“, – vardija T. Vaičiūnas.

Mokslininkas nurodo, kad mažiausiai neigiamos įtakos žmogaus sveikatai daro nesotieji riebalai. Tokie riebalai aptinkami tik augalinės kilmės, neperdirbtuose produktuose: avokaduose, riešutuose, sėklose bei iš jų pagamintuose šalto spaudimo aliejuose. Naudinga valgyti iš viso grūdo dalių miltų pagamintus produktus: negreitai paruošiamas košes, pilnagrūdžius makaronus.

Mažai naudos sveikatai gauname valgydami perdirbtą, greitai paruošiamą ar gruzdintą maistą.
„Kokių produktų valgome per daug turėtume vertinti per sąmoningumo prizmę. Tipiškoje lietuviškoje virtuvėje vartojame per daug perdirbtų raudonos mėsos produktų, t.y. įvairių dešrų ir dešrelių. 2016 m. Pasaulio sveikatos organizacija, atkreipdama dėmesį į tyrimų pakankamumą, perdirbtus mėsos produktus priskyrė pirmos grupės kancerogenams – produktams, galintiems sukelti onkologinius sutrikimus, taip pat šių produktų perteklinis vartojimas yra sietinas su daugeliu lėtinių sutrikimų. Taigi perteklinis sočiųjų riebalų, perdirbtos mėsos, pieno produktų, perdirbtų aliejų vartojimas ir lemia mūsų sveikatos problemas“, – kalba T. Vaičiūnas.

Ką galime padaryti

Išgirdus mokslininkų verdiktą apie kasdienę lietuvišką mitybą, kyla klausimas – ką daryti? Ar įmanoma koreguoti valgymo įpročius, tačiau neatsisakyti mėgstamų patiekalų bei produktų?

„Reikėtų mažiau vartoti neigiamą įtaką sveikatai darančių produktų ir valgyti daugiau sveikatai naudingų: daržovių, vaisių, sėklų, riešutų ir pilnagrūdžių produktų“, – paaiškina T. Vaičiūnas.
Koreguoti mitybą bus lengviau, jei kai kuriuos produktus ne brauksite iš raciono, o tiesiog pakeisite juos naudingesniais.

Julija Maksimova, profesionali augalinės virtuvės šefė, „WoW University“ lektorė, atkreipia dėmesį, kad gyvulinės kilmės bei pieno produktus galima keisti įvairiais ankštiniais: lęšiais, pupelėmis, avinžirniais. Beje, ankštinių pakanka suvalgyti apie pusę puodelio kasdien su bet kokiu patiekalu.
„Rekomenduojame maksimaliai mažinti mėsos, ypatingai perdirbtos, vartojimą. Sakykime, tik kartą per savaitę gaminti patiekalą iš mėsos. Pieno produktus skatiname keisti augalinėmis alternatyvomis. Varškę, sūrį galima keisti tofu, t.y. sojos, gaminiais, karvės pieną – migdolų, avižų, kokosų produktais. Į racioną naudinga įtraukti fermentuotų pupelių gaminius“, – vardija J. Maksimova.

Rafinuotus aliejus būtina keisti į šalto spaudimo aliejus, kurie naudingesni sveikatai, atkreipti dėmesį į jų rūkimo temperatūrą, jeigu naudosite juos kepimui. J. Maksimova ragina neskubėti prisipirkti įvairių rūšių aliejų, kasdienei sveikai mitybai papildyti užtenka vieno aukščiausios rūšies šalto spaudimo aliejaus. Tereikia išsirinkti mėgstamiausią, kurios skonis patinka labiausiai.
„Įprastus baltus miltus vertėtų keisti mūsų organizmui naudingesniais viso grūdo dalių miltais. Galima išmėginti įvairių sėklų bei riešutų miltus. Beje, šiuos miltus galima lengvai pasigaminti namuose. Tereikia sumalti norimas sėklas ar riešutus“, – kalba augalinės virtuvės šefė.

Praktiniais patarimais, kaip tinkamai maitintis ir puoselėti sveikatą J. Maksimova ir T. Vaičiūnas pasidalins nuotolinio moterų universiteto „WoW University“ organizuojamame kurse „Naujas sveikatos kodas“, kuris startuoja lapkričio 16 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)