– Medija, kinas, soc. tinklai dažnai gali sukurti iliuziją, kad jei moteris jaučiasi blogai – jai padės apsipirkinėjimas. Gal tai nieko blogo?
– Finansinis raštingumas svarbus įgūdis žmogaus gyvenime, svarbu planuoti savo finansus, pajamas, išlaidas, numatyti pirkinius, atsidėti santaupas – lavinant šiuos įgūdžius gali būti lengviau kontroliuoti impulsyvius pirkimus.
Žmogaus savijauta susijusi su gebėjimu įsisąmoninti psichinius procesus – mintis, emocijas, kūno pojūčius, impulsus, veikti elgesį. Gebėjimas atpažinti tai, kas vyksta psichikoje, padeda žmogui suprasti savo nuotaikas, elgesio dėsningumus.
Medija, kinas, soc tinklai, pateikdami turinį, naudoja ir emocinę kalbą, kurios tikslas gali būti sužadinti emocijas (sužadinimo būsena gali paskatinti su veiksmu susijusį elgesį) su tikslu, kad žmogus įsitrauktų, vartotų, pirktų. Emocinis pateikimas gali skatinti pardavimus. Mūsų, kaip vartotojų, tikslas galėtų būti mokytis gerinti apsipirkimo patirtis, mokytis apgalvoti pirkimus, mokytis kontroliuoti emocionalias reakcijas į pateiktą turinį, bei kontroliuoti impulsą pirkti neapgalvotus produktus.
Impulsyvus apsipirkimas gali būti vienas iš daugybės galimų sau atrastų laikinų būdų, kaip pakelti pozityvią nuotaiką. Neapgalvotas, nepamatuotas pirkimas gali turėti ir turi įtakos žmogaus savijautai (ir ne tik pozityvios). Jei po laiko įsisąmoniname, kad išleidome per daug pinigų, galime jausti kaltę, gėdą, pyktį, susierzinimą ir daugelį kitų emocijų – priklauso nuo minčių srauto, kuris vyrauja psichikoje. Neapgalvoti pirkiniai gali turėti įtakos ir konfliktinėms situacijoms šeimoje.
– Kada tai tampa bėda?
– Problema gali kilti tuomet, kai paliečia mus finansiškai arba psichologiškai (galvojame apie problemas, patiriame emocinę kančią). Gali būti, jog net išgyvenant problemas, elgesio korekcijos nėra, tad itin svarbu suprasti ir išanalizuoti priežastis, mokytis spręsti problemas, tvarkytis su emocijomis. Svarbu lavinti emocinį atsparumą (emocinį lankstumą, adaptyvumą, mokėjimąsi nusiraminti, susikoncentruoti, kontroliuoti impulsus, stimuliuoti pozityvias emocijas) – šių įgūdžių lavinimas įvairiausiomis metodikomis padeda emociškai jaustis geriau.
– Kas yra emocinis apsipirkimas?
– Impulsyvus, vadinasi, toks pirkimo sprendimas, kuris nebuvo apgalvotas. Žmogus tarsi praranda akimirkos kontrolę, būdingas vidinis išgyvenimas, žmogus įsitraukia į procesą pirkti/nepirkti, negalvoja apie pasekmes (per brangu, nereikalinga, nenaudinga), tokiu būdu patenkindamas trumpalaikį poreikį pirkti. Impulsyviam pirkimui būdinga sužadinimo būsena. Joje vyrauja emocijos, kurias žmonės apibūdina kaip malonias, dėl ko žmogus gali norėti kartoti elgesį. Sąmoningi apsipirkimai priešingai – apgalvoti ir kontroliuojami.
– Kokie požymiai byloja, kad tai tampa psichologine problema?
– Keletas požymių gali būti: įkyrios, besisukančios temos, kurios pasikartoja mūsų psichikoje ir elgesyje bei kelia problemų. Aplinkiniai žmonės išsako, kad problema egzistuoja. Finansiniai sunkumai susiję su išlaidomis. Perteklius nereikalingų daiktų.
– Kokie žmonės rizikuoja susidurti su emociniu apsipirkimu?
– Norint pirkti – reikalingi ištekliai. Jei turime išteklių, laiko, daug kintančių, skirtingų poreikių ir kartu savikontrolės problemų bei tam tikrų asmenybės ypatumų (impulsyvūs žmonės gali būti labiau linkę įsitraukti į impulsyvų/spontanišką pirkimą) – tai gali būti veiksniai, kurie kelia riziką pirkti impulsyviai. Jaunesni pirkėjai gali būti labiau linkę į neapgalvotus, impulsyvius pirkimus, vyresni suaugę gali geriau reguliuoti savo emocijas ir gebėti save kontroliuoti, tačiau tai – ne taisyklė. Gali jaunas žmogus būti itin brandus, pasižymintis finansiniu raštingumu, gera emocijų kontrole, o vyresnis žmogus šių kompetencijų gali būti ir neišugdęs, dėl to gali turėti problemų. Galima būtų išskirti šiuos skirtingus komponentus, kurie gali turėti įtakos su impulsyviu elgesiu: skubėjimas, nėra išankstinio apgalvojimo, savikontrolės stoka.
– Kodėl apsipirkimas apskritai teikia malonumą?
– Žmonės turi savo poreikius, vertybes, įsitikinimus, kas jiems reikalinga. Poreikių atliepimas kelia malonius jausmus. Impulsyvūs pirkėjai gali turėti didelį susijaudinimo (sužadinimo) poreikį ir gali patirti emocinį pakilimą dėl nuolatinio pasikartojančio pirkimo elgesio.
– Kaip suvaldyti save ir nepatekti į emocinio apsipirkimo pinkles?
– Mokytis suprasti, kad problema yra. Mokytis identifikuoti, kur yra problema. Problemas svarbu identifikuoti itin konkrečiai (ne apskritai „turiu problemų dėl pirkimo“, tačiau konkrečiai: „šį mėnesį be plano išleidau 300 eur. po pykčio su kolega ir nusipirkau dar vienerius batus, kurie nebuvo būtini, tiesiog labai gražūs ir dabar trūksta pinigų paskolai“). Reiktų susitelkti į dabartines problemas, susidaryti planą, konkrečius veiksmus, ką darysime, ko nedarysime vardan išsikelto naujo tikslo ir pereiti prie konkrečių sprendimų (o ne galvojimo apie sprendimus) ir veiksmų. Svarstyti ir planuoti pirkinius.
– Kokie žingsniai padės išlipti iš tos duobės?
– Suvokimas, kad problema egzistuoja, aiškus suformulavimas sau pačiam, kur problema, ir kiek ji turi įtakos mano gyvenime. Visiems žmonėms kyla kintantys konfliktai tarp noro, galimybių ir valios. Tai yra normalu. Reikia mokytis priimti realybę, kokia ji yra, mokytis matyti realią savo finansinę situaciją, situacinį elgesį santykyje su išlaidomis, dėti pastangas, kad įgytum reikiamas kompetencijas ir uždirbtum daugiau, o išleistum išmintingiau. Savikontrolės įgūdžių lavinimas, emocijų reguliavimo įgūdžiai sumažina impulsyvaus pirkimo tikimybę. Ar lavinti kompetencijas bus lengva? Ne, tačiau ar verta – taip.
– Kada apsipirkinėjimas gali būti psichologiškai naudingas, o ne žalingas?
– Apgalvoti pirkimo sprendimai, kontroliuojamas pirkimo procesas gali suteikti daugiau pasitenkinimo ilgesnėje perspektyvoje mėgaujantis produktu, paslauga, kuri išties yra prasminga ir reikalinga. Asmenys, turintys didesnę savikontrolę, ne tik sėkmingai atsispiria impulsams, bet ir gali patirti kitas iš pasekmės kylančias būsenas, pavyzdžiui, mažiau emocinių problemų ir didesnį pasitenkinimą gyvenimu, turėti daugiau pasirinkimų, kaip susikelti pozityvias emocijas skirtingose veiklose.
