– Pakalbėkime pirmiau apie statistiką. Kokia ji, kalbant apie moteris? Ar po truputį lipame iš tos duobės?

– Higienos instituto duomenimis 2021 m. turėjome 565 savižudybes, iš kurių 22 proc. moterų. 2020 m.– 607 tokius atvejus. Nors savižudybių skaičius ir mažėja, tačiau tikrai dar yra ką veikti. Kai šiek tiek stabtelėjame ir pagalvojame apie tai, kas vyksta su žmogumi, kad jis nusižudo, suprantame, kad net ir vienos savižudybės yra per daug.

– Kaip dažnai savižudybių priežastimi minima depresija?

– Sakyčiau neretai depresija yra minima kalbant apie savižudybės priežastis. Dar noriu paminėti, kad savižudybė yra sunkus, ilgas procesas, kurį nulemia eilė įvairių priežasčių. Sunkios depresijos vienas iš pasireiškimo požymių yra mintys apie mirtį, savižudybės planavimas. Depresija yra viena labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų tarp ES valstybių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet apie 25 proc. Europos piliečių kenčia nuo depresijos ar kitų nerimo būsenų. Savižudybės rizika depresija sergantiems žmonėms yra 20 kartų didesnė nei šia liga nesergantiems. Tyrimai rodo, kad depresija yra kiek dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams. Visgi depresija nelygu savižudybė. Nusižudo nebūtinai žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų. Nusižudo žmonės, išgyvenantys krizę. Todėl itin svarbu kalbėti tiek apie sveikatą stiprinančias priemones, kad žmonės neprieitų krizės, tiek apie krizės įveikos būdus.

– Dėl kokių dažniausių priežasčių moterys suserga depresija? Kas patenka į rizikos grupę?

– Remiantis biopsichosocialiniu modeliu, depresiją sukelia sudėtingas socialinių, psichologinių ir biologinių kintamųjų derinys. Dažniausiai vienos priežasties depresijai nėra ir staigiai, „per naktį“, žmogus depresija nesuserga. Tai laipsninis procesas, kuriam įtakos turi žmogaus biologija, turima patirtis, įgūdžiai tvarkyti su iškilusiais iššūkiais ir aplinka, kurioje gyvena.

Kalbant apie moteris, tiek rodo tyrimai, tiek matau iš praktikos, kad susirgti depresija rizika išauga, vienišoms mamoms, vyresnio amžiaus moterims, gyvenančioms vienoms, darbo praradimas arba mažos finansinės pajamos. Taip pat moterims, susilaukus vaiko yra rizika susirgti pogimdyvine depresija.

Pavargusi moteris

– Ar metų laikai čia turi įtakos – gal rudenį susirgimų skaičius išauga?

– Depresijos formų yra įvairių. Todėl užsitęsusią liūdną, slogią nuotaiką nurašyti rudeniui arba energijos neturėjimą pateisinti per dideliu kiekiu įsipareigojimų, kartais yra klaidinga ir net žalinga. Depresija kliniškai yra skirstoma į lengvą, vidutinę ir sunkią. Ji gali būti su suicidinėmis mintimis ir elgesiu, ir be suicidinių minčių, ketinimų. Depresija gali būti sezoninė, kai jos simptomai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sutrumpėja šviesusis paros metas. Gali būti bipolinė, kitaip dar vadinama, maniakinė depresija, kai manijos ir depresijos keičiasi. Galima dar paminėti pogimdyvinę depresiją, užmaskuotą depresiją, kuri pasireiškia dažniausiai fiziniais skausmai ir ilgalaikę depresiją – distimiją. Vienas iš labiausiai paplitusių požiūrių į depresiją yra cheminio disbalanso teorija. Pasak jos, depresija atsiranda dėl serotonino pusiausvyros sutrikimo arba trūkumo smegenyse. Šis požiūris paskutiniu metu sulaukia didelių prieštaringų diskusijų tarp specialistų. Taigi depresijos išraiškų yra įvairiausių. Metų laikai turi įtakos tik tai grupei žmonių, kurie jautrūs šviesai. Tačiau šiuo atveju, yra efektyvi šviesos terapija depresijai gydyti.

– Priminkite, kokie yra pirmieji simptomai? Kaip to nesupainioti su bloga nuotaika? O gal nereikėtų laukti pirmųjų simptomų ir ką nors galima padaryti prevenciškai? Ką?

– Depresijos pagrindiniai simptomai yra keli: užsitęsęs liūdesys, dingęs socialinis interesas, t.y. Tai, kas džiugino ar buvo įdomu anksčiau, dabar praranda prasmę ir nuolatinis energijos trūkumas, t.y. kai žmogus ryte atsikelia jau pavargęs. Papildomai dar gali prisidėti nerimas, nemiga arba per ilgas miegojimas, svorio pokyčiai. Jei tokie pojūčiai tęsiasi dvi savaites ir daugiau, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar psichinės sveikatos specialistą.

Su depresija yra taip, kad kartą ja susirgus yra nemaža tikimybė atkryčio. Dėl to siekiant užkirsti kelią depresijos pasikartojimams arba jaučiant, kad depresijos simptomai yra būdingi, galima imtis savipagalbos priemonių, t.y. sportuoti, skaityti knygas saviugdos temomis, praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą (ang. mindfulness) arba ieškoti bendraminčių ir emocinės paramos.

– Kada reikėtų jau kreiptis dėl emocinės paramos?

– Emocinė parama yra tiek prevencinė, tiek postvencinė priemonė. Praktika rodo, kad žmonėms, turintiems patirties su depresija, emocinės paramos labiausiai reikia tada, kai jaučiasi vieni su savo liga ir po hospitalizacijos, kai žmogus grįžta iš ligoninės ar baigia paskirtą gydymą ir yra sudėtinga grįžti į buvusį gyvenimą. Iš esmės persirgus sunkia ar vidutine depresija dažnai neįmanoma grįžti į buvusį gyvenimą. Išgyvenimai, kuriuos patiria žmogus, jį keičia. Ir norint, kad depresija neatsikartotų dažniausiai kažką savo gyvenime būtina pakeisti. Būnant vienam ir grįžus į buvusią aplinką, kur aplinkiniai pripratę prie „senosios“ žmogaus versijos, be papildomos paramos kartais yra labai sunku išlaikyti optimizmą ir integruoti pokyčius. Dėl to emocinės paramos grupės tampa moterims saugi vieta galutinai sutvirtėti ir tapti stiprioms kurti savo autentišką gyvenimą.

– Kuo gali padėti emocinės paramos grupės?

– Emocinėse paramos grupėse patiriančioms depresiją moterys randa ne tik saugią erdvę, bet taip pat mokosi kurti ilgalaikius, nežalojančius santykius su savimi ir aplinkiniais. Esu sukūrusi specialią šioms grupėms programą, kurią per kelis metus esu pratestavusi. Tai, kas vyksta grupėje, atspindį matome ir išėjus iš grupės ribų. Taigi grupėje moterys turi erdvę savu tempu gyti ir keisti įsišaknijusius elgesio modelius.

Grupės yra ilgalaikės ir moterys pačios nusprendžia, kada jos pasiruošusios užbaigti grupę. Tai suteikia saugumo, kuris yra vienas iš pagrindinių aspektų norint keistis. Išėję iš emocinės paramos grupės moterys jungiasi į bendruomenę „Atspirties taškas”, kur kelis kartus per metus turi galimybę susitikti ir taip pat kartu turime metinę poros dienų stovyklą. Tyrimai rodo, kad bendruomeniškumas yra vienas iš svarbiausių apsauginių veiksnių nuo depresijos. Pavyzdžiui, metinės stovyklos turi itin teigiamą poveikį emocinei sveikatai: depresijos simptomų sumažėja apie 15 proc, o psichologinė sveikata pagerėja 12 proc.

Ilgalaikių emocinių paramos grupių idėja gimė iš mano pačios patirties, kai sirgau sunkia depresija. Tada ieškojau ir bandžiau įvairiausių pagalbos būdų, tačiau visada jaučiausi viena ligoje. Grupės, kurias lankiau, baigdavosi po kelių mėnesių ir vėl reikėdavo ieškoti kažko naujo. Depresija yra bjauri liga tuo, kad nejučia atsiriboji nuo draugų, artimųjų. Tačiau buvimas santykyje su kitais, užsiėmimas kažkokia veikla su kitais – gydo. Tada ir gimė ilgalaikių emocinės paramos grupių idėja ir padariau sprendimą, kad kai būsiu užtektinai stipri, šią idėją įgyvendinsiu.

Dabar galim tik džiaugtis, kad yra susiformavusi nemaža bendruomenė, kurioje viena kitą palaikome, o mūsų ketvirtinius renginius ir stovyklas porą metų finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, pagal savižudybių prevencijos programą. Vilniečiai šias grupes gali lankyti nemokamai. Viliuosi, kad netrukus tą galės daryti ir kitų miestų gyventojai.

Daugiau informacijos galite rasti ČIA.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą
Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt pasikalbekime@sidabrinelinija.lt I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val.
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com Atsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: laukiam@artimiems.lt Atsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)