Žinoma, stresas yra natūrali gyvenimo kaina. Jį patiriame šeimoje, vykstant nesutarimams, konfliktams, santykiams atšalus, svajonėms sudužus, jį patiriam darbe, kai reikalavimai labai aukšti, konkurencinga arba pilna intrigų ir apkalbų darbo kultūra, rašoma pranešime spaudai. Stresą patiriam dėl finansinio nestabilumo, grėsmės ar pajėgsime išmokėti būsto paskolą, ar išlaikysime darbo vietą. Visuomenės apklauso rodo, kad koronaviruso pandemija ir Rusijos karas Ukrainoje padidino streso lygį Lietuvoje. Dėl priverstinio buvimo kartu padidėjo skyrybų skaičius, dažniau pasireiškia probleminis paauglių elgesys. Mūsų valstybėje išskirtinai vyrauja streso sukeliamos širdies ir kraujagyslių ligos: insultas ir infarktas daug dažniau tampa mirties priežastimi nei kitose ES valstybėse. Todėl lietuviams yra ypatingai svarbu išmokti veiksmingai valdyti stresą.

Tad kaip stresą apibūdina ilgametis jo tyrinėtojas, mokslininkas H. Selye? Stresas, anot jo, tai įvairi patirtis, kurią sukelia sankaupa jausmų, kylančių žmogui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ar pernelyg didelių reikalavimų, kai reikia įveikti kokį nors didelį iššūkį. Taigi, kalbant paprastai, stresą sukelia įvairūs pokyčiai. O šiuo metu dėl geopolitinės padėties stabilumo ir saugumo dėl ateities nelabai galime tikėtis. Kainos kyla, nusikalstamumas auga, prognozuojama ekonominė recesija ar net krizė. Todėl esame nuolatinėje streso būsenoje, kurios galbūt net ir nebeatpažįstame, tai tampa norma. Tad kodėl reiktų kažką keisti? Nes žmogaus organizmas pritaikytas tik trumpalaikiam stresui, pavyzdžiui, mus užpuola vagis, kūnas dėka streso susimobilizuoja, mes pabėgam ir vėl pereinam į natūralią stadiją. O ilgalaikio streso pasekmės yra sunkiai pataisomos, kartais net negrįžtamos. Žmonės dažnai nesusieja, kad ilgalaikis nevaldomas stresas sukelia:

  • Nemigą, nuolatinį nuovargį, valgymo sutrikimus, pykinimą, galvos skausmus ir kitus psichosomatinius sutrikimus,
  • Nuolatinį nerimą ir panikos atakas,
  • Hipertenziją, insultą ir infarktą,
  • Įkyrias mintis, neviltį, profesinį perdegimą, depresyvumą, polinkį į savižudybę,
  • Pykčio priepuolius, agresyvumą.


Norėjome pailiustruoti, kad tai rimta ir būtina užsiimti prevencija. Todėl parengėme kelių valandų videoseminarą, lengvai prieinamą publikai, kur aiškiai ir paprastai išdėstomos streso priežastys, požymiai, užsitęsusio streso pasekmės ir svarbiausia, pateikiamos efektyvios streso įveikos strategijos. Daugiau apie tai skaitykite čia: www.epsychology.app.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją