Tiesa, pandeminius draudimus yra pakeitusi naujo tipo beprotystė ir chaosas: į oro uostus atvyko demonų šutvė, pats kipšas, ir paskleidė nematomą velnystės, chaoso, išdaigų, laiko vilkinimo, nesusipratimų, dingusio bagažo, atšauktų ir nukeltų skrydžių, trūkstamų darbuotojų šydą.
Pradėsiu nuo pandemijos: teko nemažai skraidyti per patį pandemijos piką, ir mane pasitikdavo oro uostai–vaiduokliai, ištuštėjusiais koridoriais, spengiančia tyla, iš dalies uždarytais pastatais, atnaujinta pasų kontrole (pvz. tarp Švedijos ir Danijos, ko nebuvo daugybė metų), kas porą metrų sustatytais dezinfekanto dispenseriais, automatais su medicininėmis kaukėmis ir ant kiekvieno kampo sukabintais ženklais – laikykitės atstumo, čiaudėkite į alkūnę, stenkitės nekvėpuoti ir negaminti nosies sekretų, taip pat kuo mažiau judėkite, pasistenkite neegzistuoti, ačiū labai.
Vyravo masiškai panaikinti maršrutai, mums įprasti tiesioginiai skrydžiai, žvėriškai kilo kainos – ne keliasdešimt, o keliais šimtais procentų. 2020 liepą skrendant į Lietuvą kartu su paaugliu sūnumi už bilietą į vieną pusę tąkart suplojau nesuvokiamo dydžio sumą: 900 Eur (normaliu atveju dešimteriopai mažiau).
Tiesą sakant, mane, prasidėjus pandemijai, gąsdino ne tiek augantys kovido atvejų skaičiai, kiek pakitusi atmosfera oro uostose: vietoj įprastinių potyrių – malonaus orą skrodžiančio kavos kvapo, kvepalų duty free parduotuvėje uostymo, tūkstančio žmonių erdvėje šurmuliavimo klausymosi – tvyravo dykynė, ir aš stebėjau tuos ištuštėjusius oro uostus kaip vaikas pro langą stebi išpirktų saldainių lentyną parduotuvėje.
Kas gi kelionių pasaulyje vyksta dabar?
Turiu jums vieną gerą, kitą blogą žinią. Pradėsiu nuo geros: reikalai gerokai pasitaisę, skrydžiai ir kainos beveik pasiekę ikipandeminį lygį, oro uostai, mano didžiuliam džiaugsmui, yra kupini klykiančių bamblių, pasimetusių, sutrikusių, rankose pasą ir laipinimo bilietą gniaužiančių turistų, net šuniukų, kunigų ir kareivių, sportininkų komandų, dviratininkų ir įvairaus plauko šeimų.
Kokios žinios blogos? Dalykai niekada nebus tokie, kokie jie buvo iki pandemijos.
Kokios dabar vyraujančios tendencijos?
Verslo keliautojų verslai greičiausiai niekada neatsistatys iki buvusių, nes kompanijos visiškai pakeitė gyvų susitikimų strategiją. Tokių dalykų, kaip trenkimasis į kitą šalį dėl vieno susitikimo nebelikę, tiek dėl „the new normal“, tiek dėl susitraukusių biudžetų, todėl labai didelė dalis susitikimų vykdomi per nuotolį. Šitos tendencijos išliks.
Išsitrynė ribos tarp gyvenimo, darbo ir kelionių. Visuotinis digitalizavimas leidžia prie susitikimo prisijungti per Zoom ar kitų platformų nuo jūros kranto, sėdint tarp palmių ir tai nieko nebestebina. Internete plačiai paplitę vaizdeliai ir memai, kaip prie susitikimų jungiamasi iš namų sėdint su pižama (tuo atveju, jei kameros jungtis nereikia), arba su dalykine apranga viršutinėje dalyje, apačioje dėvint treningus ar sėdint tik su apatiniais, taip pat jungiantis iš nevisiškai verslo aplinką primenančių vietų, tokių kaip vonia, tualetas ir t.t.
Atsirado naujas terminas, bleisure (darbostogos), apjungiantis žodžius business ir leisure, verslas ir laisvalaikis – vis daugiau žmonių derina poilsį su darbu.
Kas dar negerai: skrydžių pasaulį krečia turbulencija ir yra masiškai atšaukinėjami ir/arba nukeliami skrydžiai. Avialinijoms vos tik suplojus rankoms ir spėjus paskelbti, kad jos dabar grįžta į priešpandeminį lygį, planas bliuško kaip aršaus žadintuvo nutrauktas sapnas: dauguma didelių avialinijų masiškai atšaukinėja skrydžius. Air france-KLM atšaukia apie dvidešimt skrydžių per dieną ir taip tęs bent iki rugpjūčio, Lufthansa atšaukia 770 vien per savaitę.
Blogiausia padėtis šiuo metu yra dėl SAS (Scandinavian Airlines):
Pilotų streikas, prasidėjęs prieš daugiau nei savaitę, kol rašau tekstą vis dar tęsiasi, ir neaišku, kiek dar užtruks – darbuotojų sąjunga nesutaria su pilotais dėl darbo sąlygų, o pilotams, kaip sakoma, nusišvilpt, ir jie pasišvilpaudami niūnuoja sau po nosimi ir net nesiruošia dirbti.
Streikuodamas SAS praranda apie 100-130 milijonų SEK per dieną (apie 10-15 milijonų Eurų per dieną). SAS generalinis direktorius Anko van der Werff trūkčioja pečiais, nervingai šypsosi prieš žurnalistus ir nepanašu, kad turi bent minimalią kontrolę apie tai, kas vyksta.
SAS kiša koja nesutarimai su darbuotojais. Kitur tokia padėtis yra susidariusi dėl to, kad per pandemiją atleidę didžiąją dalį darbuotojų, jie nemoka, negali ar nespėja susamdyti jų atgal, todėl masiškai trūksta darbuotojų.
Kaip dėl kitų reikalų?
Sako, kad pakilo automobilių nuomos kaina, aš asmeniškai to keliaudama nejutau.
Dabar ypač labiau nei anksčiau svarbu įsigyti kelionės draudimą kelionės atšaukimo, ligos ar streikų atveju.
Turizmo agentūros, pastarąjį dešimtmetį merdėjusios ir užsidarinėjančios dėl to, kad visi perka keliones patys vieno ar kelių mygtukų paspaudimu kompiuteryje, vėl grįžta. Šita tendencija yra gaji dėl to, kad prasčiau susiorientuojantiems skrydžių pasaulyje agentūra gali rasti patogius jungiamuosius skrydžius, išaiškinti taisyklių kitose šalyse reikalavimus ir t.t.
Ribojimų kitimą, įtariu, matysime dar artimiausiu metu dėl vis prastėjančios epideminės padėties.
Tarptautiniai vakcinacijos pasai – geriau turėti, negu neturėti, nors keliaujant šiuo metu Europos Sąjungoje jo nereikia.
Kelionių patirtis bus vis labiau ir labiau automatizuota, nes automatizuojama viskas, nuo registracijos iki bagažo pridavimo, kur pats nueini, atsispausdini etiketę, ją teisingu būdu priklijuoji ant lagamino ir po to priduodi konvejerio takeliui. Taip pat jau seniai automatizuotas lipimas į lėktuvą. Dėl saugumo patikros su automatizuota dar nesu susidūrusi, visur privalai išsikrauti daiktus ant to velnio konvejerio ir gaišintis eilėse, kurios bent jau mūsų Arlandoj yra kosminio ilgio, ir galima stovint spėt suskambint dvidešimt skambučių arba perskaityt pusė knygos, kas galit triukšme skaityt.
Bendras patarimas keliaujantiems: stebėti greitai besikeičiančias tendencijas, domėtis ką aviakompanija siūlo skrydžio nukėlimo ar atšaukimo atveju, vengti avialinijų, kurios šiuo metu masiškai atšaukinėja skrydžius, pirkti pilną kelionės draudimą, pasilikti gana nemažai laiko pačiam keliavimui dėl susidariusių milžiniškų eilių oro uostose ir tikėtis geriausio, bet mintyse būti pasiruošus blogiausiam.
