Žala didelė

Anot specialisto, žmonių, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daug laiko, pastebimai suprastėja kognityvinių testų rezultatai, kai vienu metu reikia atlikti kelias užduotis, jiems sunkiau sutelkti ir išlaikyti dėmesį bei susikaupti. Maža to, nuo soc.tinklų vystosi priklausomybė. „Visi soc. tinklai yra kuriami taip, kad jų naudojimas sukeltų priklausomybę. Tinklas, kuriame žmonės būna trumpai ir retai, neišgyvens. Ta priklausomybė yra savininkų siekiamybė. Tam yra samdomi rimti specialistai, kopijuojamos technikos, kurias naudoja kazino, lošimo automatai. Manipuliuojama mūsų dopaminu“, – pasakojo pašnekovas.

Remiantis tyrimais, žmogaus, kuris dažnai naudojasi soc.tinklais, smegenys yra panašūs į dviejų tipų žmonių: turinčius narkotines arba lošimo priklausomybes. „Smegenų nuotraukos parodė, kad tokių žmonių smegenys nėra identiški, bet labai panašūs, todėl soc.tinklai nėra žaidimas ir tą reikėtų turėti mintyse“, – perspėja specialistas. Pasak jo, žmonių, kurie piktnaudžiauja soc.tinklais gali silpti atmintis, mažėti darbingumas, prastėti santykiai su aplinkiniais, padidėti nerimas, išaugti depresijos rizika, kristi savivertė, atsirasti miego sutrikimai.

Pasak D. Ražausko, žmonių, kurie nustoja naudotis soc.tinklais, elgesyje yra pastebimi detoksikacijos simptomai. „Kelios pirmos savaitės daugeliui būna sunkios. Simptomai yra panašūs į tuos, kai alkoholikai meta gerti ar narkomanai vartoti narkotikus. Todėl daugelis psichologų kelia klausimą, ar nereikėtų įvesti griežto ir kontroliuojamo amžiaus cenzo, nuo kada galima susikurti paskyrą. Nes socialinių tinklų žala vaikams ir paaugliams yra dar didesnė nei suaugusiesiems. Kalbant apie ilgalaikes perspektyvas, visuomenė nuo tokio amžiaus cenzo tik išloštų, nes kuo vėliau pradedi naudotis soc.tinklais, tuo labiau esi jiems atsparus“, – teigė specialistas.

Virtualios patyčios

Vis dėlto ar iš tiesų viskas tik taip juoda tuose socialiniuose tinkluose? „Yra tam tikrų pliusų, pavyzdžiui, tiems, kam sunkiau sekasi bendrauti. Čia jie gali lengviau rasti bendraminčių, pasidalinti savo baimėmis, istorijomis, gauti palaikymo, atsigauti ir pan. Bet, nereikia pamiršti, kad soc.tinklai kartais tampa puikia erdve virtualioms patyčioms. Mūsų smegenys užkoduotos taip, kad nesvarbu jei gavome šimtą teigiamų komentarų, vienas bjaurus gali mus pastūmėti į gilesnę depresiją. Soc. tinklai yra rusiška ruletė, kazino, kuriame tu žaidi prieš chaosą ir laimėti ilgoje perspektyvoje negali. Vienam iš milijono individų jie tampa puikiu uždarbiu, bet likę 99,9 proc. žmonių tiesiog sėdi ir skrolina juose už tai negaudami jokių pajamų“, – sakė D. Ražauskas. Dar vienas pavojus – reikia nepamiršti, kad įrašai, įkelti net ir prieš keletą metų, toliau lieka interneto platybėse ir gali prieš jus atsisukti ateityje.

Tai ką daryti, jei jau soc.tinklai yra tokia blogybė? „Viena iš išeičių – paimti ir iš jų išeiti. Tie, kas meta, sako, kad gyvenimas pagerėjo, turi daugiau laiko, susitinka su draugais. Jei dėl kokių nors priežasčių negalite mesti, patariu naudotis jais kuo mažiau. Geriau daugiau praleiskite laiko sportuodami, vaikščiodami gamtoje, savanoriaudami. Ilgas mirkimas soc. tinkluose mažina smegenų efektyvumą. Mes tampame bukesni“, – teigė specialistas.

Anot jo, saugus laikas soc.tinkluose yra 30-60 min. „Kita vertus, reikia žiūrėti, ką jūs veikiate soc.tinkluose. Jei mokotės, klausotės paskaitų, turite kažkokį ten aiškų tikslą – tuomet viskas gerai. Toks laikas kenkia mažiau. Bet bėda ta, kad dauguma tiesiog sėdi ir skrolina savo malonumui. Toks laisvalaikio būdas yra žalingas“, – teigė pašnekovas.