– Pastarųjų dienų naujienos daugeliui sumaišė mintis: kas dabar bus, ko laukti, ko tikėtis. Kaip išlikti ramiems, kai aplink vyksta tokie įvykiai?
– Kaip įvardijo vienas Lietuvos gynybos ekspertas – karas turi savo dėsningumus. Pirmųjų dienų tikslas – įbauginti žmones ir paskleisti paniką. Reiškia, mūsų užduotis – nepasiduoti įbauginimams ir panikai. Kaip? Pirma taisyklė – susilaikykime nuo baisiųjų scenarijų piešimo galvose ir koncentruokimės į tai, ką galime padaryti šiandien ir dabar.
– Matyt, nuolat apie įvykius pranešamos naujienos irgi prisideda prie patiriamo streso. Kaip nuo to atsiriboti?
– Išjungti naujienas. Tą patį patarėme, kai prasidėjo COVID–19 plitimas Lietuvoje. Iš nuolatinio bauginančių antraščių skaitymo – menka nauda. Be abejo, reikia sekti įvykius, bet neskirkime tam visos dienos, apsiribokime keliais kartais per dieną ir pasirinkime patikimus šaltinius.
– Kaip susikaupti įprastoms pareigoms?
– Priimkime tai, kaip mūsų pareigą ir atsakomybę. Normalu, kad dalis mūsų jaučiasi sukrėsti. Jaučiame neviltį, pasimetimą, liūdesį, baimę. Tai, kad šiuo metu vyksta karas Ukrainoje, tikrai yra sukrečianti žinia. Išgirdę šią žinią, pagalvokime, o ką galime padaryti? Mano galva, pirmiausiai – dirbti ir rūpintis šeima, tai geriausia, ką dabar galime padaryti dėl savęs ir valstybės.
– Gal turite kokių nors praktinių pratimų, kas padeda atsipalaiduoti?
– Manau, kad klausimas turėtų būti, kaip nepasiduoti panikai. Kas padeda: koncentracija į čia ir dabar dalykus (darbą, šeimą), tam, kad ne fantazuotume ir neprisikurtume scenarijų. Padeda jausti paramą šalia – draugai, artimieji, bendradarbiai – bendraukime, palaikykime vienas kita, padėkime įprasminti kylančius jausmus ir išgyvenimus. Meditacija, malda – visa tai leidžia atitraukti dėmesį nuo bereikalingų minčių, nurimti. Sportas, fizinis aktyvumas – tai taip pat vienas iš efektyvių būdų padėti sau emociškai nurimti.
– Koks ilgalaikis poveikis gali būti tokios patiriamos įtampos?
– Įvairus. Jei pernelyg stresuosime, pajausime, kad mus apima panika, o tai gali pasireikšti perdėtu dirglumu, nemiga, noru užsisklęsti. Kai kam gali suaktyvėti somatiniai simptomai: prasidėti galvos, nugaros skausmai, sustreikuoti virškinimo sistemos veikla ir pan. Prisiminkite, tai ženklas, kad pasidavėte vidinei panikai, todėl pasistenkite atrasti tai, kas jums padėtų nurimti – gal norite susitikti su artimu draugu ir pasidalinti kylančiais jausmais, gal – pasivaikščioti ir „pravėdinti“ galvą, gal – nueiti į bažnyčią pasimelsti. Atsiminkite, mes visada galime kontroliuoti, kaip mes reaguojame į įvykius, nors ne visada galime kontroliuoti įvykius.
– Kaip apie tai, kas vyksta, papasakoti vaikams? Ar reikia apskritai ką nors aiškinti?
– Vaikai ne kvaili. Tikiu, jau šiandien jie diskutuoja darželiuose ir mokyklose, kas nutiko. Grįžus, pakalbėkite su vaikais apie tai, kad priešiškai nusiteikusi, agresoriaus valdoma šalis užpuolė kitą šalį. Kad tai yra baisu ir kad visiems dėl to yra labai skaudu. Jei norime, galime pakalbėti, ką visi kartu galime padaryti – nueiti į palaikymo akciją, nupiešti piešinį, palaikyti mintimis. Kartu pabrėžkime, kad mes visi esame saugūs, kad niekas nesikeičia mūsų gyvenime, nepaisant to, kad įvyksta kartais labai labai skaudūs dalykai, mes ir toliau mylėsime vienas kitą ir eisime į darželį, mokyklą ir darbą.
– Dar pakabėkime apie baimę. Kaip gyventi su šiuo jausmu?
– Įprasminkime ją. Baimė, tai vidinis signalas apie iškilusią grėsmę. Ar mums verta dabar bijoti? Ar šis jausmas mums naudingas? Ne. Priešingai, mums dabar naudingesnis susitelkimas, ramybė. Pasistenkime nurimti ir galvoti apie tai, kaip galime padėti sau ir kitam išlaikyti ramybę. Susitelkime į tai, ką darome, darbus, atsakomybes, palaikykime santykius su kitais.
Manau, mums visiems pravartu prisiminti ir dar vieną dalyką, nors agresorius bando visomis išgalėmis skleisti nerimą ir nepasitikėjimą, mes esame ES ir NATO ir tiesioginės grėsmės mums nekyla. Skaitote ir netikite? Bet gal to ir siekia agresorius?
– Ką daryti, jei baimė pradeda trukdyti normaliai gyventi?
– Ieškoti sprendimų. Patys pagalvokite, kas jums galėtų padėti nurimti. Gal TV išjungimas, gal skambutis draugui, gal koncentracija į veiklą. Jei nepavyksta, kreipkitės pagalbos į artimuosius ir specialistus.
– Kokie žmonės šiandien patenka į rizikos zonas, kad nesusitvarkys su apėmusia įtampa?
– Manau, mes visi esame pajėgūs susitvarkyti. Vieni sunkiau, kiti lengviau, bet visi esame pajėgūs, jei tik panorėsime.
– Kaip nepasiduoti ir neįnikti tokioje situacijoje į priklausomybes?
– Atsiremkime į proto balsą. Tikiu, kad alkoholis, narkotikai šiuo metu kažkam gali pasirodyti kaip patraukli galimybė užsimiršti. Jei jaučiate, kad turite polinkį į priklausomybę, pasidalinkite savo jausmais su draugais, savitarpio pagalbos grupe (jei tokiai priklausote), kreipkitės į specialistus. Vieniems atsilaikyti gali būti labai sunku, todėl svarbu nelikti sau pačiam su savo nerimu.
