– Kuo stresas žmogui yra kenksmingas?
– Stresas žmogui duotas evoliuciškai ir mažomis dozėmis žmogų mobilizuoja (pvz. kai turime paskubėti į kelionę ir pan.). Kiekviena nauja patirtis, nauji santykiai, naujas darbas ir pan., gali kelti stresą. Kai stresą patiriame trumpai, mokame atsistatyti, tuomet streso poveikis yra trumpalaikis, tai dažniausiai neturi rimtų pasekmių žmogaus sveikatai.
Mokslas išskiria kelis streso tipus.
Eustresas – tai optimalus streso kiekis, pozityvi jėga, kuri yra prilyginama naujo iššūkio sukeliamam susijaudinimui. Eustreso sukeltos pasekmės dažniausiai yra pozityvios. Pavyzdžiui, nagrinėjant stresą darbe, eustresas padeda tiek darbuotojui, tiek organizacijai: kūrybiškiau ir greičiau sprendžiamos problemos, atvykimas į darbą ir punktualumas taip pat gali padidėti, nes darbuotojas susidomėjęs užduotimi. Tačiau net ir pozityvus stresas, jei jis trunka ilgai, sukelia neigiamas pasekmes.
Distresas – tai netinkamas streso kiekis. Kai žmogaus galimybės įveikti situaciją viršija jo galimybes, resursus, žinias, turimą patirtį ir pan.
Hipostresas – per mažai įtampos ir nuobodulys taip pat gali būti streso priežastimi. Tokio streso formos dažniausiai būna užgniaužtos emocijos, frustracija arba apatija ir depresija.
Hiperstresas – jei įtampa pasidaro pernelyg didelė, individas jaučia hiperstresą. Momentas, kada stimuliacija (eustresas) perauga į hiperstresą, priklauso nuo atskiro žmogaus ir net tas pats žmogus skirtingose situacijose gali skirtingai reaguoti. Hiperstreso metu asmuo gali jaustis netekęs kontrolės ar apimtas panikos.
Būtent plačiąja prasme vartojama sąvoka „stresas“ apibūdinamas „distresą“ ir „hiperstresas“.
